Jungtinė Karalystė nustatė naujus apribojimus Kinijoje pagamintoms elektrinėms transporto priemonėms (EV) ir uždraudė jas naudoti karinėse teritorijose, nes baiminasi, kad įmontuotos technologijos gali būti naudojamos valstybės remiamam šnipinėjimui. Šis prieštaringai vertinamas žingsnis atspindi didėjančią įtampą tarp nacionalinio saugumo ir didėjančio Kinijos technologijų paplitimo Vakarų šalyse.
Kodėl kinų elektromobiliai tapo taikiniu
Ši taisyklė taikoma Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos taisyklės gali skirtis.
Šaltiniai praneša, kad Kembridžšyro grafystėje esančioje RAF Wyton – vienoje iš svarbiausių Jungtinės Karalystės gynybos žvalgybos bazių – dirbančiam personalui nurodyta bet kokią transporto priemonę, kurioje yra kiniškų komponentų, statyti bent už dviejų mylių nuo teritorijos. Susirūpinimą kelia tai, kad transporto priemonėje esantys jutikliai, palydovinės navigacijos sistemos ir balsu valdomi mikrofonai gali rinkti duomenis arba sekti judėjimą Kinijos vyriausybės vardu.
Didesnis poveikis ne tik Kinijos prekių ženklams
Nors dėmesio centre yra tokie Kinijos prekių ženklai kaip BYD, direktyva taip pat turi įtakos ne Kinijos gamintojams, įskaitant „Jaguar Land Rover“ (JLR), BMW ir „Volkswagen“, kurių transporto priemonėse yra Kinijoje pagamintų elektroninių komponentų. Dėl to atsiranda tikimybė, kad daugelis šiuolaikinių elektrinių transporto priemonių, nepriklausomai nuo jų kilmės, gali būti pažeidžiamos dėl išorinės prieigos prie duomenų arba nuotolinio trukdymo.
Kariuomenės pareigūnams taip pat buvo liepta susilaikyti nuo slaptos informacijos aptarinėjimo kiniškuose elektromobiliuose, net jei jie nėra karinėse patalpose. Įdiegti mikrofonai, skirti skambučiams laisvų rankų įranga arba balso asistentams, laikomi galimais slapto garso stebėjimo įrankiais.
Saugumo problemos kelia politinę reakciją
Šis klausimas sukėlė Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjų kritiką. Konservatorių šešėlinė saugumo ministrė Alicia Kearns pareiškė: „Kariuomenė ir vyriausybė žino Kinijos šnipinėjimo riziką, tačiau negalime užtikrinti savo saugumo, taikydami pusėtinas priemones.“ Ji paragino „visiškai atsisakyti Kinijoje gaminamų elektrinių transporto priemonių Didžiosios Britanijos kariuomenės ir vyriausybės laivynuose“.
Tačiau Gynybos ministerija kol kas nepaneigė nuogąstavimų, bet atsakė bendru pareiškimu: „Nacionalinio saugumo apsauga yra visko, ką darome, pagrindas. Taikome griežtas saugumo procedūras, kad užtikrintume visos slaptos informacijos apsaugą.”.
Ar gali panašūs apribojimai paplisti visoje Europoje?
Kinų elektra varomiems automobiliams toliau populiarėjant Europos rinkose, ekspertai mano, kad Jungtinės Karalystės pavyzdžiu netrukus gali pasekti ir kitos šalys. Lietuva ir kitos Baltijos šalys, kurios vis garsiau kalba apie kibernetinio saugumo ir geopolitines grėsmes, gali imtis atsargumo priemonių, ypač jautriose infrastruktūros zonose.
Kibernetinio saugumo analitikė Dr. Renata Valeckienė pažymi: „Nors galutinių įrodymų, siejančių elektromobilių sudedamąsias dalis su šnipinėjimu, nepateikta, piktnaudžiavimo potencialas yra didelis, ypač kai transporto priemonėse įrengti dirbtinio intelekto jutikliai ir nuolatinis duomenų ryšys.“
Ką tai reiškia vartotojams ir vyriausybėms
Incidentas pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti elektroninių komponentų tiekimo ir integravimo į transporto priemones skaidrumą. Vyriausybės gali susidurti su vis didesniu spaudimu atlikti auditą ir reguliuoti valstybiniuose ar gynybos automobilių parkuose naudojamas technologijas. Vartotojams tai kelia etinių ir su saugumu susijusių klausimų, susijusių su jų kasdien naudojamais prietaisais ir transporto priemonėmis.
Kai kurie automobilių gamintojai jau pradėjo peržiūrėti savo tiekimo grandines, kad sumažintų priklausomybę nuo didelės rizikos komponentų. Tačiau visiškas atsiejimas nuo Kinijos technologijų išlieka ilgalaikis ir politiškai sudėtingas uždavinys.
Ar esate susidūrę su Kinijoje pagamintomis technologijomis savo transporto priemonėje? Pasidalykite savo mintimis toliau esančiuose komentaruose.
