Elektromobilio vairuotojui gali atrodyti, kad įkrovimas yra labai paprastas skaičiavimas: kiek kilovatvalandžių pateko į bateriją, už tiek ir reikėjo sumokėti. Realybėje elektros skaitiklis ir automobilio baterija beveik visada rodo skirtingą energijos kiekį. Dalis iš tinklo paimtos elektros prarandama dar nepasiekusi traukos baterijos.
2026 m. rugpjūtį paskelbtas naujas Vokietijos automobilių klubo ADAC bandymas parodė, kad įkrovimo būdas šiuo požiūriu turi labai didelę reikšmę. Penkiuose bandytuose elektromobiliuose didžiausi energijos nuostoliai užfiksuoti kraunant iš įprasto buitinio elektros lizdo.
Kiek elektros iš tikrųjų gali būti prarandama?
ADAC bandyme buvo naudojami penki skirtingi elektromobiliai: „Mercedes CLA 350 EQ“, „Renault 5 E-Tech“, „Tesla Model Y“, „Volvo EX30“ ir „Volkswagen ID.7“. Automobiliai buvo kraunami keliais skirtingais būdais, kad būtų galima palyginti realius energijos nuostolius.
Kraunant iš buitinio lizdo 2,3 kW galia, nuostoliai priklausomai nuo automobilio siekė nuo 12,7 iki net 24,2 proc. Mažiausias rezultatas šiame bandyme teko „Tesla Model Y“, o didžiausias – „Mercedes CLA 350 EQ“.
Situacija pastebimai pasikeitė automobilius prijungus prie sieninės įkrovimo stotelės. Kraunant 11 arba 22 kW galia, priklausomai nuo konkretaus automobilio, nuostoliai sumažėjo iki maždaug 5,1–7 proc.
Tai reiškia, kad įkrovimo vietos pasirinkimas gali turėti įtakos ne tik patogumui ar įkrovimo trukmei, bet ir tam, kiek elektros energijos realiai reikia nupirkti vienam baterijos papildymui.
Kodėl elektra apskritai prarandama?
Elektromobilio baterija kaupia nuolatinę elektros srovę, tačiau namų elektros tinkle tiekiama kintamoji srovė. Todėl kraunant AC būdu automobilio integruotas įkroviklis turi ją konvertuoti. Šis procesas nėra šimtu procentų efektyvus.
Tačiau energija prarandama ne tik konvertuojant elektrą. Kol automobilis kraunamas, veikia įvairūs elektroniniai valdymo blokai ir kitos sistemos. ADAC nurodo, kad vien automobilio įkrovimo procesą aptarnaujantys komponentai gali naudoti maždaug 100–300 W galią.
Čia ir atsiranda vienas svarbiausių lėto įkrovimo trūkumų. Jeigu elektronika turi veikti ne kelias, o keliolika ar net keliasdešimt valandų, jos bendras energijos suvartojimas išauga.
Kodėl „Wallbox“ gali būti efektyvesnė?
Sieninė elektromobilio įkrovimo stotelė paprastai leidžia perduoti gerokai didesnę galią nei buitinis lizdas. Todėl tas pats energijos kiekis į bateriją perduodamas greičiau, o automobilio valdymo sistemos trumpiau lieka aktyvios.
Be to, tinkamai įrengta stotelė turi jai pritaikytą elektros instaliaciją. Tai svarbu ir efektyvumui, ir saugumui. Nuolatinis elektromobilio krovimas iš paprasto buitinio lizdo nėra tas pats, kas trumpam prijungti nedidelės galios buitinį prietaisą.
Lietuvoje prieš įsirengiant didesnės galios stotelę būtina įvertinti namo elektros įvado galią, instaliacijos būklę ir apsaugas. Tokius darbus turėtų vertinti bei atlikti kvalifikuotas specialistas.
O kaip įkrovimas naudojant saulės elektrinės perteklių?
ADAC taip pat imitavo situaciją, kai elektromobilis lėčiau kraunamas saulės elektrinės pagamintu energijos pertekliumi. Tokiu režimu penkių bandytų automobilių nuostoliai siekė maždaug 8–12,8 proc.
Energetiniu požiūriu tai prasčiau nei įkrovimas didesne „Wallbox“ galia, tačiau ekonominis vertinimas gali būti kitoks. Jei naudojama nuosavos saulės elektrinės energija, kurios kitu atveju vairuotojas pats nesuvartotų, šiek tiek didesni nuostoliai nebūtinai reiškia didesnes galutines išlaidas.
Kaip sumažinti elektromobilio įkrovimo nuostolius?
ADAC bandymas leidžia išskirti kelias praktiškas taisykles. Jei yra galimybė saugiai naudoti tinkamai įrengtą sieninę stotelę, nuolatinis krovimas iš buitinio lizdo nėra pats efektyviausias pasirinkimas.
- Kasdieniam įkrovimui rinkitės tam skirtą įkrovimo įrangą.
- Patikrinkite, ar namo elektros instaliacija pritaikyta ilgalaikei didelei apkrovai.
- Vertindami elektromobilio sąnaudas žiūrėkite ne vien į automobilio kompiuterio rodomas kWh/100 km.
- Skaičiuodami realias išlaidas įtraukite energiją, paimtą iš elektros tinklo.
- Jei naudojate saulės elektrinę, vertinkite ne vien įkrovimo efektyvumą, bet ir faktinę tos energijos kainą.
Kodėl tai svarbu skaičiuojant elektromobilio kainą 100 kilometrų?
Tarkime, automobilio kompiuteris rodo 18 kWh/100 km energijos sąnaudas. Tai dar nereiškia, kad norint atkurti baterijoje sunaudotą energiją iš tinklo bus paimta lygiai 18 kWh. Dėl įkrovimo nuostolių realus skaitiklio parodymas bus didesnis.
Kuo nuostoliai didesni, tuo labiau skirsis teorinė ir faktinė kilometro kaina. Per vieną įkrovimą skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau per metus ir dešimtis tūkstančių kilometrų susidaro jau pastebimas elektros kiekis.
Paprastas lizdas geriau tegul lieka atsarginiu variantu
Naujausias ADAC tyrimas nepakeičia pagrindinio elektromobilių privalumo – elektrinė pavara gali būti labai efektyvi. Tačiau jis primena, kad energijos sąnaudos nesibaigia ties automobilio borto kompiuterio skaičiumi.
Vairuotojui svarbus visas kelias nuo elektros skaitiklio iki baterijos. Jei elektromobilis namuose kraunamas reguliariai, tinkamai parinkta įkrovimo stotelė gali suteikti ne tik daugiau patogumo ir saugumo, bet ir sumažinti energijos nuostolius.