Automobilis, kuris stovi garaže naktimis, dažniausiai tiesiog stovi. Baterija pilna, variklis tylus, o elektra, kurios niekas nenaudoja, tiesiog laukia ryto. Vokietijoje šis paveikslas keičiasi – šalies energetikos reguliuotojas Bundesnetzagentur patvirtino taisykles, leidžiančias elektromobilio savininkams tą pačią elektrą parduoti atgal į tinklą, kai kaina biržoje pakyla. Tai – V2G (vehicle-to-grid) technologijos legalizavimas plačiajai rinkai, o ne vien bandomiesiems projektams.
Naujos taisyklės, pavadintos MiSpeL, reguliuoja energijos kaupimo sistemas ir dvipusio įkrovimo taškus. Jos buvo priimtos po to, kai automobilių gamintojai ir energetikos bendrovės viešai perspėjo: ankstesnis projektas galėjo V2G naudą paversti beverte.
Kas realiai pasikeitė
Pagrindinė MiSpeL naujovė – atskira apskaita. Elektra, kurią vairuotojas naudoja važiuodamas, apmokestinama kaip įprastai. O elektra, kurią automobilio baterija grąžina atgal į tinklą, apmokestinama lengvatiniu tarifu. Iki šiol šis skirtumas techniškai nebuvo atskiriamas, todėl dvipusis įkrovimas dažnai tiesiog neapsimokėjo.
Pirminiame projekte reguliatorius norėjo reikalauti atskiro antrojo skaitiklio kiekvienam dvipusio įkrovimo taškui. „BMW“, „Ford“, energetikos bendrovė „E.ON“ ir tiekėjas „Octopus Energy“ perspėjo, kad tokia tvarka padarytų sistemą nerentabilią – ir Bundesnetzagentur šio reikalavimo atsisakė.
Kiek galima uždirbti – ir kodėl suma svyruoja
Pagal automobilių gamintojų ir energetikos bendrovių skaičiavimus, ankstesnis projektas būtų sumažinęs metinę V2G naudą nuo apie 500 eurų iki vos 50 eurų vienam vairuotojui. Galutinė versija šį skirtumą sumažino, tačiau reali suma, kurią uždirbsite, vis tiek priklauso nuo kelių dalykų: tiekėjo tarifo, kaip dažnai automobilis prijungtas prie tinklo, baterijos talpos ir sutarties sąlygų. Didžiausią grąžą matys tie, kurių automobilis dieną ilgai stovi prijungtas – pavyzdžiui, dirbantys namuose ar turintys antrą automobilį kasdieniams reikalams.
Norint dalyvauti, reikia ne vieno, o kelių elementų vienu metu:
- V2G suderinamo elektromobilio;
- dvipusio įkrovimo stotelės;
- tam pritaikyto elektros skaitiklio;
- atskiros sutarties su energijos tiekėju.
Standartinis namų įkroviklis, kuris tiekia elektrą tik viena kryptimi, čia nepadės. Bet ar verta investuoti į naują sutartį ir brangesnį įkrovimo tašką, jei grąža kai kuriems gali likti vos kelios dešimtys eurų per metus? Atsakymas priklausys nuo to, kiek laiko automobilis realiai stovi prijungtas – o ne nuo to, kiek žada reklama.
Kelionė iki visiško paleidimo truks metus
Taisyklės veiks ne iš karto visa apimtimi. Pereinamasis laikotarpis tęsis iki 2027 m. rugsėjo 30 d. – tiek laiko reikės, kol tinklo operatoriai ir matavimo paslaugų teikėjai suderins techninius sprendimus su naująja apskaitos tvarka. Energetikos bendrovės, įkrovimo įrangos gamintojai ir automobilių koncernai dar turi susiderinti dėl bendrų techninių ir komercinių standartų.
Sistemai tai svarbu ne tik dėl vairuotojų piniginės. Milijonai elektromobilių, prijungtų vienu metu, sudaro paskirstytą baterijų tinklą, kuris gali padėti subalansuoti suvartojimo pikus be naujų, brangių kaupimo įrenginių statybos. Kuo daugiau automobilių prisijungia, tuo mažiau tinklo operatoriams reikia investuoti į atskiras baterijų stotis.
Teorijoje teisė prekiauti elektra iš savo automobilio jau patvirtinta popieriuje. Praktikoje – dar reikės tinklo operatoriaus pritarimo, suderinto skaitiklio ir kantrybės iki 2027-ųjų rudens.
Lietuvai – kol kas tik žiūrovo vieta
Lietuvoje panašios reguliavimo sistemos kol kas nėra. Dvipusio įkrovimo technologija čia dar laikoma naujove – dalis naujausių elektromobilių modelių jau techniškai geba tiekti elektrą atgal, bet daugiausia namų reikmėms, ne pardavimui į bendrą tinklą. Nacionalinio mechanizmo, kuris leistų atskirai apmokestinti važiavimui sunaudotą ir atgal grąžintą elektrą, kaip Vokietijoje, kol kas nėra.
Redakcijos vertinimu, kol Lietuva neturi panašios sistemos, mūsų elektromobilių savininkai lieka tik stebėtojais – jų automobilių baterijos tyli garažuose, o kaimyninėse rinkose panašios baterijos jau pradeda nešti pajamų. Klausimas nebėra, ar tokia tvarka ateis ir čia, o kada ir kiek vairuotojų ja pasinaudos pirmieji.
Per kelerius metus milijonai elektromobilių visoje Europoje gali susijungti į didžiausią paskirstytą baterijų tinklą, kuriam nereikės naujų elektrinių – tik sutarties, skaitiklio ir noro prisijungti.
