Kol Vilnius šią vasarą pirmą kartą elektromobiliams įvedė įvažiavimo mokestį ir mažina jų privilegijas mieste, Vokietijos federalinė vyriausybė juda priešinga kryptimi. Vokietijos Bundeskabinett patvirtino Elektromobilumo įstatymo (EmoG) naują projektą – ir privilegijų sąrašas ne siaurėja, o plečiasi.
Kas keičiasi
Reforma pratęsia teisinį elektromobilumo skatinimo pagrindą iki 2035 m. pabaigos ir pritaiko jį prie dabartinės situacijos. Nuo 2015 m. galiojantis EmoG leidžia miestams ir savivaldybėms tikslingai skatinti elektromobilius – rezervuotomis stovėjimo vietomis, nemokamu parkavimu ar specialiomis įvažiavimo teisėmis.
„EmoG įstatymas pasiteisino. Jau daugiau nei dešimtmetį jis suteikia savivaldybėms galimybę elektromobilumą padaryti matomą ir patrauklų vietos lygmeniu”, – teigia Ulrichas Lange, parlamentinis valstybės sekretorius prie susisiekimo ministerijos.
Nebereikės specialaus numerio prie įkrovimo stotelės
Viena praktiškiausių naujovių – parkavimas prie viešųjų įkrovimo taškų. Kraunantis elektromobilis galės ten stovėti be specialaus elektromobilio numerio ženklo. Tai turėtų suteikti daugiau aiškumo naudotojams, palengvinti vienodą ženklinimą ir ypač pasitarnauti tarpvalstybiniam eismui – užsienio elektromobilių vairuotojams nebereikės rūpintis vietiniu žymėjimu. Kartu įkrovimo vietos liks skirtos tik savo tiesioginei paskirčiai.
Privilegijos plečiamos autobusams ir sunkvežimiams
Reikšmingas pokytis – įstatymo taikymo srities išplėtimas. Iki šiol privilegijos galiojo lengviesiems automobiliams ir lengviesiems komerciniams automobiliams, o dabar savivaldybės galės jas taikyti ir elektriniams autobusams, vidutinio bei sunkiojo svorio elektriniams sunkvežimiams. Tokiu būdu valdžia reaguoja į tai, kad vis daugiau autobusų įmonių, savivaldybių įmonių ir logistikos bendrovių savo parkus perveda prie klimatui draugiškesnių pavarų.
Pakeičiamos ir prikabinamų hibridų (plug-in) privilegijų sąlygos – jos derinamos su tarnybinių automobilių apmokestinimo taisyklėmis.
Redakcijos vertinimu
Redakcijos vertinimu, šis kontrastas tarp Vilniaus ir Berlyno rodo, kad elektromobilumo politika Europoje toli gražu nesuvienodinta – vienos savivaldybės mano, kad rinka jau pakankamai subrendo be papildomų paskatų, kitos, priešingai, dar tik plečia skatinimo priemones, siekdamos paspartinti perėjimą sunkiajame transporte. Tai ne prieštaravimas, o skirtingų rinkos brandos etapų atspindys.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Tiesioginio poveikio Lietuvai reforma neturi – EmoG galioja tik Vokietijoje. Tačiau vairuojantiems elektromobiliu per Vokietiją ar ten dažnai besikraunantiems, pokytis praktiškas: nebereikės aiškintis, ar vietinis parkavimo ženklinimas atpažins užsienietišką numerį prie įkrovimo stotelės. Platesniame kontekste tai dar vienas signalas, kad Vokietija elektromobilumo infrastruktūrą traktuoja kaip ilgalaikį, iki 2035 m. planuojamą projektą – ne trumpalaikę skatinimo priemonę.
