Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, ilgalaikės oro taršos tendencijos Lietuvoje 2024 m. išliks teigiamos, o oro kokybės rodikliai retai viršys galiojančias ribines vertes. Tačiau nuo 2030 m. oro kokybės reikalavimai bus griežtesni, derinant juos su nauja Europos Sąjungos direktyva, kuria siekiama užtikrinti švaresnį orą visoje Europoje.
Griežtesni oro kokybės standartai nuo 2030 m.
2024 m. pabaigoje buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje, kurioje nustatytos griežtesnės oro kokybės stebėsenos, vertinimo, modeliavimo ir valdymo taisyklės. Atnaujintoje direktyvoje nustatyti griežtesni standartai 11 pagrindinių oro teršalų, įskaitant:
- Kietosios dalelės (KD2,5 ir KD10)
- Azoto dioksidas (NO2)
- Sieros dioksidas (SO2)
- Ozonas (O3)
- Anglies monoksidas (CO)
- Benzenas
- Benzo(a)pirenas
- Arsenas, kadmis ir nikelis
Svarbiausias pokytis Lietuvoje – 50 proc. sumažintos metinės KD10, KD2,5 ir NO2 ribinės vertės ir nustatytos kelių teršalų paros ribinės vertės.
Kaip 2024 m. oro kokybė bus lyginama su 2030 m. standartais?
Jei naujosios taisyklės jau būtų įsigaliojusios, kai kuriuose Lietuvos regionuose būtų viršytos griežtesnės ribos:
- Kietųjų dalelių PM10 (dabartinė riba: 40 µg/m³ → 2030 m. riba: 20 µg/m³): 2024 m. metiniai vidurkiai svyravo nuo 12 iki 24 µg/m³ ir viršijo naujas ribines vertes Vilniuje (Žirmūnuose), Kaune (Dainavoje ir Noreikiškėse), Šiauliuose ir Jonavoje.
- KD2,5 (dabartinė riba: 20 μg/m³ → 2030 m. riba: 10 μg/m³): 2024 m. koncentracijos svyravo nuo 6,1 iki 13,3 µg/m³ ir viršijo naujas ribines vertes Vilniuje (Žirmūnuose), Kaune (Dainavoje), Panevėžyje (Centre), Šiauliuose, Jonavoje ir Kėdainiuose.
- NO2 (dabartinė ribinė vertė: 40 µg/m³ → 2030 m. ribinė vertė: 20 µg/m³): 2024 m. vidurkiai svyravo nuo 6 iki 37 µg/m³ ir viršijo būsimas ribines vertes Vilniuje (Žirmūnuose) ir Kaune (Dainavoje).
- Ozonas (O3): Iki 2050 m. ozono kiekis neturi viršyti 100 µg/m³ daugiau kaip 3 dienas per metus. 2024 m. nė viena stebėjimo stotis neatitiko šio reikalavimo.
Teigiamai vertintina tai, kad sieros dioksido, anglies monoksido, benzo(a)pireno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) koncentracijos visose stebėsenos vietose jau atitiko 2030 m. standartus.
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai Lietuvoje
Remiantis nacionalinės aplinkos stebėsenos duomenimis, pagrindiniai oro taršos šaltiniai Lietuvoje yra šie:
- Transportas
- Šilumos gamyba (viešoji ir privati)
- Pramonės veikla
- Žemės ūkis
- Statybos ir kelių tiesimo darbai
Kad būtų pasiekti 2030 m. tikslai, šiuose sektoriuose turi būti sumažintas KD10, KD2,5, azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimas. Priemonės gali apimti transporto politikos tobulinimą, švaresnės energijos sprendimų priėmimą ir amoniako išmetimo mažinimą žemės ūkyje.
Lietuva padarė didelę pažangą gerindama oro kokybę, tačiau naujojoje ES direktyvoje nustatyti platesnio užmojo tikslai. Nors kai kuriose srityse reikės papildomų pastangų, kad būtų laikomasi šių standartų, jų laikymasis prisidės prie sveikesnės aplinkos ir geresnės visuomenės sveikatos visoje šalyje.