Vyras Varšuvoje prisijungė patikrinti savo draudimo istoriją. Sistema parodė ne vieną polisą, o devynis. Nei vieno jis niekada nebuvo pirkęs.
Tokia istorija – tik viena iš mažiausiai 21, kurias policijai jau pateikė vieno daugiabučio namo Varšuvoje, al. Rzeczypospolitej 27, gyventojai. Visus juos sieja tas pats dalykas – jų vardu buvo išrašyti fiktyvūs draudimo polisai, apie kuriuos jie patys nieko nežinojo.
Kaip veikė sukčių schema
Nusikaltėliai naudojo tikrus žmonių vardus ir asmens kodus, tačiau sutartyse nurodydavo transporto priemones ir adresus, kurie visiškai nesutapo su tikrove. Netrukus aukos ėmė gauti priminimus apmokėti įmokas už automobilius, kurių niekada neturėjo. Kai kuriems tai reiškia ne tik nemalonią staigmeną, bet ir sugadintą draudimo istoriją – o kartu ir brangesnį civilinės atsakomybės draudimą ateityje.
Kaip sukčiai apskritai gavo tikrus asmens duomenis, kol kas neaišku. Tyrimą veda Varšuvos Vilanuvo policijos komisariatas, byla priskirta Varšuvos II rajono policijai.
Kiek žmonių jau nukentėjo
Oficialiai patvirtintas mažiausiai 21 skundas, tačiau patys pareigūnai pripažįsta – tikrasis mastas dar aiškinamas. Vienas nukentėjusysis Draudimo garantijų fondo (UFG) sistemoje rado net devynis polisus, išrašytus savo vardu. Kiti apie problemą sužinojo tik gavę pirmą sąskaitą paštu. O kas nutiktų, jei tokia schema pasiektų Lietuvą?
Ar panašus sukčiavimas gali pasiekti Lietuvą?
Lietuvoje analogišką funkciją atlieka Transporto priemonių draudikų biuras (cab.lt) – jo sistemoje kiekvienas vairuotojas gali nemokamai patikrinti, ar jo vardu neregistruota TPVCA sutartis. Reidasofficial.lt redakcija šią galimybę patikrino – patikra užtrunka mažiau nei minutę ir reikalauja tik valstybinio numerio.
Rizika, kad tikri asmens duomenys atsidurs sukčių rankose, Lietuvoje jau buvo materializavusis – po „CityBee” duomenų nutekėjimo viešai atsidūrė dešimtys tūkstančių vairuotojo pažymėjimų numerių. Panaudojus tokius duomenis suklastotai sutarčiai sudaryti, veika galėtų būti vertinama pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį (dokumento suklastojimas) kartu su sukčiavimo požymiais.
Sunku nepastebėti, kad kol asmens kodas išlieka patogiausiu, bet vis dar nepakankamai saugomu tapatybės patvirtinimo būdu, panaši schema gali pasikartoti bet kurioje šalyje – ne tik Lenkijoje. Varšuvos atvejis primena paprastą tiesą: patikrinti savo duomenis užtrunka minutę, o ignoravimas gali kainuoti gerokai daugiau. Ir tai – dar ne viskas, ką parodys tyrimas.