Gavote SMS žinutę ar el. laišką apie baudą už kelių eismo pažeidimą? Neskubėkite spausti nuorodos ir mokėti – greičiausiai tai sukčių laiškas. Olandijos baudų administravimo institucija CJIB šią savaitę paskelbė perspėjimą: vien per vieną savaitę sulaukė 5 200 skambučių iš žmonių, patikrinusių, ar jų gauta bauda tikra. Lietuvoje analogiška schema veikia jau ne pirmus metus – ir kasmet tampa vis rafinuotesnė.
Kaip atrodo netikra bauda: atpažinimo ženklai
Sukčių žinutės apie baudas paprastai atrodo įtikinamai. Jose nurodomas tariamas pažeidimo kodas, bauda eurais, mokėjimo terminas ir nuoroda į puslapį, vizualiai imituojantį oficialią valstybinę svetainę. Žinutėse dažnai naudojamas skubos jausmas – „paskutinis įspėjimas”, „bauda padvigubės per 48 val.” ar panašios formuluotės.
Kaip atpažinti, kad žinutė netikra? Keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį pirmiausia:
- Kanalas: Lietuvos kelių policija baudų pranešimų SMS žinutėmis nesiunčia. Oficialūs pranešimai pateikiami registruotu laišku arba per el. valdžios vartus.
- Domenas: Nuoroda žinutėje veda į adresą su papildomais simboliais arba nelietuvišku domenu (.com, .xyz). Oficialūs adresai baigiasi .lt.
- Kalba: Netikrose žinutėse dažnai pasitaiko rašybos klaidų ar nenatūralių formuluočių – tai rodo, kad tekstas išverstas automatiškai.
Olandija per savaitę – 5 200 aukų. Lietuva – ne išimtis
CJIB, Olandijos centrinė baudų administravimo tarnyba, kovo pabaigoje paskelbė, kad per kelias savaites gavo tūkstančius pranešimų apie suklastotas baudas. Tai nepaprastas skaičius – paprastai tokių skambučių institucija sulaukia tik kelių dešimčių per savaitę. Tyrimas dėl staigaus šuolio priežasčių tęsiamas.
Lietuva turi savo analogą. 2026 m. vasarį vilniečiai masiškai gavo SMS žinutes su parkavimo baudos perspėjimais, apsimetant UNIPARK vardu. Nuorodos vedė į svetainę uniparklit.com/cli5 – vizualiai panašią į oficialų įmonės puslapį, bet jos tikrasis tikslas buvo surinkti banko kortelių duomenis. UNIPARK oficialiai paskelbė, kad tokių žinučių nesiunčia.
Panašia schema 2025 m. rudenį veikė sukčiai, naudoję Lietuvos pašto vardą – žinutėse pranešta apie sulaikytą siuntą ir prašyta pateikti kortelės duomenis. Lietuvos policija perspėjo, kad tokias žinutes sukčiai siunčia masiškai atsitiktiniais numeriais, todėl gali pataikyti net tiems, kurie tikrai laukia siuntos ar galėjo pažeisti eismo taisykles.
Kaip oficialiai tikrinamos baudos Lietuvoje
Lietuvoje administracines baudas gali skirti keletas institucijų: policija, savivaldybių kontrolės tarnybos, Lietuvos transporto saugumo administracija (LTSA), kai kuriais atvejais – „Regitra” arba VMI. Kiekvienas administracinis nusižengimas žymimas unikaliu pažeidimo identifikaciniu kodu (ROIK).
Oficialūs baudų patikrinimo kanalai:
- ePolicija.lt – kelių eismo pažeidimų baudos
- epaslaugos.ird.lt – Administracinių nusižengimų registras
- Mano VMI (vmi.lt) – mokesčių ir baudų skiltyje
Svarbiausia taisyklė: oficialios baudos žinutėse niekada nepateikiamos su tiesioginėmis mokėjimo nuorodomis. Jei žinutėje yra nuoroda ir reikalavimas sumokėti – tai sukčių schema.
Ką daryti, jei gavote įtartiną žinutę
Gavę žinutę apie baudą – neatidarykite nuorodos. Patys rankiniu būdu įveskite oficialios institucijos adresą naršyklėje ir prisijunkite prie savo paskyros. Jei abejonių vis dar yra, galima paskambinti į kelių policijos informacinę liniją ir nurodyti tariamo pažeidimo datą bei vietą – patikrinimas užtruks kelias minutes.
Jei vis dėlto paspaudėte nuorodą ir įvedėte duomenis – nedelsdami susisiekite su savo banku, blokuokite kortelę ir pranešite policijai per ePolicija.lt. Apie kibernetinius incidentus taip pat galima informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC). Policija primena: kuo greičiau reaguojate, tuo didesnė tikimybė išvengti finansinių nuostolių.
