Populiariausias naudotas dyzelis dar nereiškia taupiausio. Tai, kas ilgai buvo forumų ginčas, dabar galima pasverti: ekonomiškiausi naudoti dyzeliai išrikiuoti ne pagal gamintojų brošiūras, o pagal duomenis, kuriuos automobiliai patys fiksavo kelyje.
Lenkijos portalas „Interia“ išanalizavo Europos Komisijos 2021–2023 m. duombazę, kurioje sukaupta daugiau nei milijonas anonimizuotų įrašų. Penkiolikos taupiausių modelių sąraše dešimt vietų atiteko „Stellantis“ grupės markėms. „Škoda Octavia“ ir „Volkswagen Golf“ liko tik 13-oje ir 14-oje vietose.
Iš kur šie skaičiai
Nuo 2021 m. kiekvienas naujas ES registruojamas lengvasis automobilis (furgonas – nuo 2022 m.) su vidaus degimo varikliu privalo turėti OBFCM įrenginį. Jis skaičiuoja realiai sudegintus degalus ir nuvažiuotą atstumą. Gamintojai šiuos duomenis perduoda Europos Komisijai, o ši pagal juos stebi, kiek CO2 automobiliai iš tikrųjų išmeta.
Laboratorinis WLTP testas ir kasdienis kelias skiriasi gerokai. Europos Komisijos duomenimis, 2022 m. pirmą kartą registruotų dyzelinių automobilių realios sąnaudos vidutiniškai 17,1 % (apie 1 l/100 km) viršijo oficialias. Kas yra pirkęs automobilį pagal skelbime nurodytas sąnaudas – tas žino. Šiame sąraše tokios spragos nėra: skaičiai paimti iš tikrų automobilių, kuriems šiandien 3–5 metai, o tai jau naudotų automobilių rinkos prekė.
Ekonomiškiausi naudoti dyzeliai: 15 modelių sąrašas
Vidutinės realios sąnaudos, l/100 km (skliausteliuose – iš kiek automobilių surinkti duomenys):
- „Peugeot 208“ – 4,70 (1 823)
- „Opel Corsa“ – 4,83 (183)
- „Citroën C3“ – 4,88 (4 949)
- „Ford Puma“ – 4,94 (1 795)
- „Renault Clio“ – 5,02 (1 218)
- „Opel Astra“ – 5,03 (45)
- „Opel Mokka“ – 5,08 (49)
- „Opel Crossland“ – 5,09 (664)
- „Peugeot 308“ – 5,22 (4 379)
- „Citroën C3 Aircross“ – 5,25 (2 219)
- „Citroën C4“ – 5,25 (1 341)
- „Peugeot 2008“ – 5,32 (2 459)
- „Škoda Octavia“ – 5,35 (929)
- „Volkswagen Golf“ – 5,38 (959)
- „Hyundai i30“ – 5,39 (517)
Pirmasis ketvertas nesiekia 5 l/100 km. „Interia“ pastebi, kad tai prilygsta daugeliui šiuolaikinių benzininių hibridų. Tačiau lentelę verta skaityti atidžiai, nes imtys labai skirtingos. „Opel Astra“ rezultatas paremtas vos 45 automobiliais, „Opel Mokka“ – 49, o „Citroën C3“ vertinimas remiasi 4 949 automobiliais, t. y. daugiau nei šimtą kartų didesne imtimi. Ar 45 automobilių pakanka tvirtai išvadai? Šeštoji ir septintoji vietos greičiau rodo kryptį nei galutinį verdiktą.
Kodėl viršūnėje – mažieji BlueHDi
Dešimt iš penkiolikos vietų užėmę „Peugeot“, „Citroën“ ir „Opel“ turi bendrą vardiklį – buvusios PSA grupės dyzelinius variklius, ypač mažuosius BlueHDi. PSA juos sukūrė dar prieš susijungdama su FCA į „Stellantis“, todėl tas pats agregatas atsidūrė po skirtingų markių gaubtais. Iš kitų gamintojų į penketuką įsiterpė tik „Ford Puma“ ir „Renault Clio“.
„Octavia“ ir „Golf“ vietos sąrašo gale turi paaiškinimą: tai klase didesni automobiliai nei viršūnėje esantys mažieji hečbekai. Vis dėlto palyginimas su tos pačios klasės „Peugeot 308“ jiems nepalankus – šis sunaudoja 0,13–0,16 l/100 km mažiau. „Hyundai i30“ nuo „Golf“ atsilieka vos 0,01 l. Svarbi išlyga: lentelėje pateiktos modelių grupės, o ne konkrečios variklio ir pavarų dėžės versijos, todėl konkretus egzempliorius gali skirtis.
Kiek tai reiškia piniginei
„Interia“ skaičiavimas paprastas. Per metus nuvažiavus 20 000 km, „Škoda Octavia“ sudegintų apie 1 070 l dyzelino, o „Peugeot 208“ – apie 940 l. Skirtumas – maždaug 130 l. Perskaičiavus pagal 2026 m. spalio 9 d. LEA skelbtą vidutinę dyzelino kainą Lietuvoje (2,20 Eur/l), tai sudarytų apie 286 eurus per metus: atitinkamai 2 354 ir 2 068 eurai.
Tik degalai – dar ne visa eksploatacijos kaina. Tas pats leidinys perspėja, kad naujesnių dyzelių išmetamųjų dujų valymo ir įpurškimo sistemos gali atnešti dideles remonto sąskaitas. Kai kurie dalykai automobilyje veikia, kol neveikia. Ir tada kainuoja. Todėl prieš perkant būtina patikrinti konkretaus automobilio istoriją ir ridą, o patį modelį – dar ir patikimumo reitinguose.
Ką sąrašas keičia pirkėjui
Iki šiol naudoto dyzelio sąnaudas dažniausiai tekdavo vertinti pagal gamintojo lenteles ir pardavėjo žodžius. OBFCM duomenys šią lygtį keičia: Europos Komisija realių sąnaudų ataskaitas skelbia jau ne pirmus metus, o kiekvienų metų registracijos duombazę papildo. Redakcijos vertinimu, būtent tokie skaičiai turėtų tapti pirmuoju filtru renkantis naudotą dyzelį, o ne įspūdis po bandomojo važiavimo. Per kelerius metus į naudotų automobilių rinką pateks vis daugiau automobilių su OBFCM, ir pirkėjas galės lyginti ne gamintojo pažadus, o tai, ką automobiliai iš tikrųjų sunaudoja kelyje.