Vienas Citroen C4 Picasso variklis ramiai atsuka 250 000 km be didesnių rūpesčių. Kitas – gali pareikalauti kelių tūkstančių eurų remonto dar nepasiekus 150 000 km ribos. Skirtumas – ne rinkodaros legenda, o konkretaus variklio konstrukcija po gaubtu.
Renkantis naudotą C4 Picasso II arba naujesnį SpaceTourer, gamintą 2013–2022 m., variklio pasirinkimas nulemia ne tik kuro sąnaudas, bet ir tai, ar per artimiausius metus teks važiuoti į servisą dėl planinės priežiūros, ar dėl remonto, kainuojančio daugiau nei pats automobilis.
Benzininiai Citroen C4 Picasso varikliai – kodėl dauguma jų vengia
Rinkoje pasitaiko trys benzininiai variantai, tačiau nė vienas jų nėra akivaizdus favoritas. 1.6 VTi (120 AG) siūlomas tik su penkių pavarų mechanine dėže, o pagreitį vairuotojas jaučia vangiai – ypač pilnai pakrautame šeimos minivene. 1.6 THP (156–165 AG) pagreitėja žymiai greičiau, tačiau turbo agregato gedimų tikimybė ir remonto sąskaitos priverčia nemažai pirkėjų susimąstyti dar prieš bandomąjį važiavimą.
Jei benzininio varianto atsisakyti neišeina, 1.2 PureTech (110–131 AG) yra saugiausias pasirinkimas – naujesnė konstrukcija, gausu atsarginių dalių. Tačiau šis variklis turi savo silpną vietą: paskirstymo diržas dirba alyvoje, o naudojant netinkamos specifikacijos tepalą, guma brinksta ir pradeda byrėti. Gamintojo instrukcijoje parašyta vienaip. Garaže – dažnai visai kitaip.
1.6 HDi/BlueHDi – patikimiausias dyzelinis variantas
Jei ieškoma ramybės ilgai eksploatacijai, 1.6 HDi/BlueHDi (92–120 AG) lieka stipriausias kandidatas. Konstrukcija paprasta, aštuonių vožtuvų mechanizmas patikimas, o diržo sistema nekelia rūpesčių. Ankstesnės versijos, dar neturinčios SCR sistemos, dažnai pasirodo patikimesnės nei vėlesni modeliai su papildoma išmetamųjų dujų valymo elektronika.
Vienas niuansas, į kurį verta atkreipti dėmesį: kai kurie 92 ir 116 AG variantai komplektuojami su šešių pavarų automatizuota dėže. Šios kombinacijos geriau vengti – sankaba dėvisi greičiau, o pavarų perjungimas jaučiamas trūkčiojant.
1.5 BlueHDi (131 AG): daugiau galios, bet rizikingas grandinės mazgas
Galingesnis 1.5 BlueHDi variklis derinamas su aštuonių pavarų automatine dėže ir važiuoja žymiai švelniau nei silpnesni broliai. Bet ar tai kompensuoja pagrindinę problemą?
Antrinio veleno grandinė šiame variklyje genda dažnai, o be modernizuoto komplekto su platesne, 8 mm grandine, gedimas dažnai pasikartoja. Prie to prisideda sausas DPF filtras ir pasikartojantys AdBlue sistemos trikdžiai. Ir tai – dar ne visas problemų sąrašas, su kuriuo tenka susidurti šio variklio savininkams.
2.0 BlueHDi (150–163 AG): dinamiškiausias, bet brangesnė priežiūra
Stipriausias dyzelinis pasiūlymas – 2.0 BlueHDi. Dinamika šiame minivene jaučiama akivaizdžiai geriau, kuro sąnaudos išlieka protingos, o automatinė pavarų dėžė dirba tolygiai. Tačiau didesnė variklio apkrova palieka pėdsaką: dažnėja vandens siurblio gedimai, sandarikliai praranda sandarumą, o pati pavarų dėžė patiria didesnę apkrovą nei su silpnesniais varikliais.
Subrendusios šio variklio versijos veikia stabiliai, tačiau remonto sąskaitos paprastai didesnės nei su 1.6 BlueHDi.
DPF filtras ir techninė apžiūra Lietuvoje
Rudenį, kai dyzelinių automobilių savininkai traukia į techninės apžiūros stotis prieš žiemą, DPF būklė tampa vienu opiausių klausimų. Lietuvoje techninė apžiūra privaloma kas dvejus metus, o jos metu tikrinamas ir dūmingumas, ir DPF filtro veikimas. Jei filtras pašalintas ar sugadintas, automobilis techninės neišlaikys, o savininkui gali tekti mokėti baudą iki 200 eurų.
Kas bent kartą stovėjo eilėje prie techninės apžiūros stoties su dyzeliniu automobiliu – tas žino, kaip nemalonu vietoje išgirsti apie DPF problemą. Situacija greitai keisis dar labiau: Europos Komisijos 2025 m. balandį paskelbtas techninės apžiūros dokumentų paketas numato ir dalelių skaičiaus (PN) matavimą, o ne vien dūmingumo tikrinimą kaip dabar. Šis pokytis dar turi pereiti ES Tarybos ir Parlamento derinimo etapus, tačiau kryptis aiški.
Redakcijos vertinimu, griežtesnis PN matavimas pagaliau leis atskirti tvarkingus DPF filtrus nuo tik dokumentuose egzistuojančių – kol kas ši spraga naudinga nesąžiningiems pardavėjams.
Kurį Citroen C4 Picasso variklį rinktis: galutinė rekomendacija
Rinkoje 2015 m. laidos C4 Picasso kainos prasideda nuo maždaug 5000 eurų, o naujesni SpaceTourer modeliai kainuoja gerokai daugiau. Perkant automobilį su rida virš 150 000 km, geriausią patikimumo ir remonto kainos santykį siūlo 1.6 BlueHDi. 2.0 BlueHDi verta rinktis tada, kai svarbiau dinamika, o biudžete numatyta vietos didesnėms serviso sąskaitoms.
- Patikrinkite, ar 1.5 BlueHDi variklyje atlikta grandinės modernizacija su 8 mm komplektu
- Paprašykite serviso istorijos, patvirtinančios tinkamą tepalo specifikaciją (ypač 1.2 PureTech)
- Įsitikinkite, kad DPF filtras fiziškai sumontuotas, o ne pašalintas programiškai
- Palyginkite 1.6 ir 2.0 BlueHDi remonto kainas prieš priimdami galutinį sprendimą
Benzininio varianto geriau apskritai vengti, nebent 1.2 PureTech su patikrinta priežiūros istorija yra vienintelė prieinama alternatyva mieste, kur maža rida diržo problemos rizikos praktiškai neišjudina. Kitąmet tvarkingų dyzelinių C4 Picasso rinkoje bus dar mažiau, todėl šiandien priimtas variklio pasirinkimas nulems, kiek kartų per artimiausius metus teks apsilankyti servise.