Vienas didžiausių Europos automobilių pramonės skandalų pagaliau iškilo į viešumą. Net 15 žinomiausių gamintojų ir svarbi pramonės organizacija 15 metų slapta koordinavo automobilių perdirbimą, pažeisdami ES konkurencijos teisę. Dabar – milijoninės baudos ir netikėta Mercedes rolė šiame žaidime.
15 metų tylos: ką slėpė automobilių gigantai?
Nuo 2002 m. gegužės iki 2017 m. rugsėjo net 15 automobilių gamintojų ir Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) dalyvavo slaptame kartelyje. Europos Komisija paskelbė, kad šie dalyviai:
- atsisakė mokėti automobilių ardymo ir perdirbimo įmonėms, vadovaudamiesi nuostata, kad „tai pelningas verslas“;
- dalijosi konfidencialia informacija, susijusia su perdirbimo sutartimis ir kainomis;
- slėpė faktus nuo vartotojų, kiek jų automobiliai iš tiesų perdirbami, ir kiek perdirbtų medžiagų panaudojama naujuose modeliuose.
Tokie veiksmai pažeidė konkurencijos principus ir suklaidino vartotojus visoje Europoje – įskaitant Lietuvą.
Kas dalyvavo kartelyje?
Štai pagrindiniai dalyviai ir jiems skirtos baudos:
Gamintojas | Bauda (€) |
|---|---|
Volkswagen | 127,69 mln. € |
Stellantis | 99,5 mln. € |
Renault-Nissan | 81,46 mln. € |
Ford | 41,46 mln. € |
BMW | 24,58 mln. € |
Opel | 24,5 mln. € |
General Motors | 13,65 mln. € |
ACEA (pramonės organizacija) | 500 000 € |
Taip pat paminėti: Toyota, Honda, Hyundai/Kia, Mazda, Mitsubishi, Volvo, Suzuki, Jaguar Land Rover, Geely ir Tata.
Visi gamintojai pripažino kaltę ir gavo 10 % baudų sumažinimą dėl bendradarbiavimo.
Mercedes – skundikas ar išgelbėtojas?
Mercedes-Benz – vienintelis gamintojas, kuris išvengė baudos. Priežastis?
Jo atstovas pirmasis pranešė Europos Komisijai apie kartelį. Pagal ES teisę, tai suteikė teisę į visišką atleidimą nuo baudos, kuri galėjo siekti apie 35 mln. €.
Ši strategija – paskatinti „vidaus pranešėjus“ – padeda atskleisti tokius ilgalaikius pažeidimus.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Nors kartelis veikė ES mastu, poveikis buvo juntamas ir Lietuvoje:
- Automobilių pirkėjai neturėjo galimybės žinoti, kiek jų automobiliai iš tiesų perdirbami.
- Ekologiškai mąstantys vartotojai buvo sąmoningai klaidinami.
- Galimai Lietuvos perdirbimo įmonės patyrė nuostolių dėl gamintojų susitarimo nemokėti.
Lietuva – viena iš pirmaujančių šalių Europoje pagal automobilių kiekį vienam gyventojui (apie 600 automobilių 1000 gyventojų), tad perdirbimo klausimai aktualūs kiekvienam vairuotojui.
Prisipažinimas = mažesnė bauda?
Visi įmonės pripažino kaltę ir dėl to gavo 10 % nuolaidą nuo galimų baudų. Pavyzdžiui, Stellantis dar prieš Komisijos sprendimą buvo suformavusi rezervą šiai baudai – akivaizdu, kad žinojo, jog yra kalta.
Bet ar vien prisipažinimas pakankamas? Vis daugiau ekspertų ir vartotojų kelia klausimą: ar sąžininga, kad įmonės gali „išsipirkti“ tik prisipažinusios?
Kas laukia toliau?
Skandalas turėtų paskatinti svarbius pokyčius ES mastu:
- Privalomas aiškus perdirbamumo lygio nurodymas kiekvienam automobiliui
- Duomenys apie tai, kiek perdirbtų medžiagų panaudojama gamyboje
- Didesnė priežiūra automobilių gamintojų organizacijoms, tokioms kaip ACEA
Tikėtina, kad ir Lietuvos institucijos imsis aktyvesnės kontrolės dėl automobilių importo ir informacijos skaidrumo.
Išvada
Perdirbimo kartelis – ne tik finansinis skandalas, bet ir rimtas pasitikėjimo smūgis automobilių gamintojams. 15 metų slaptų susitarimų parodė, kiek mažai žinojo vartotojai ir kokie pažeidžiami buvo perdirbimo principai.
O ką manai tu? Ar Mercedes nusipelnė pagyrų už skundimą? Ar visos įmonės turėtų būti baudžiamos vienodai? Pasidalink savo nuomone komentaruose ir papasakok, ar šis skandalas pakeitė tavo požiūrį į automobilių pramonę.
