Pigiausias naudotas „Volkswagen Golf“ skelbimuose neretai tampa brangiausiu per pirmuosius metus po pirkimo. Kartos skiriasi labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio: nuo ketvirtos iki aštuntos „Golf“ kartos keitėsi platformos, varikliai, pavarų dėžės ir priežiūros kaina. Todėl klausimą „kurią kartą rinktis“ verčiau kelti kitaip: koks variklis ir kokia jo istorija.
Lapkritį prie sąrašo prisideda dar vienas dalykas. Krentantys lapai užkemša vandens nubėgimo angas po priekiniu stiklu, o šeštos ir septintos kartos „Golf“ dėl to gali turėti brangių pasekmių – apie jas žemiau.
„Golf IV“ ir „Golf V“ – pigu įsigyti, brangu prikelti
Ketvirtoji karta (1997–2003) vilioja paprastumu. Ramiam kasdieniam važinėjimui tinka atmosferinis 1.6 MPI (apie 100–105 AG), o ekonomiško 1.9 TDI įpurškimo sistemą ir turbiną reikia patikrinti ypač atidžiai. Vis dėlto šiems automobiliams jau daugiau nei 20 metų: rūdija slenksčiai, ratų arkos ir apatinės durų dalys, dėvisi elektros instaliacija ir salonas. Ukrainos kanalo „24 Kanal“ automobilių skiltis sportines GTI, VR5 ir VR6 versijas vertina skeptiškai – jas brangu išlaikyti, be to, dažniausiai jos būna stipriai nuvarytos.
Penktoji karta (2003–2008) atnešė geresnę pasyviąją saugą ir daugiau turbininių benzininių variklių su tiesioginiu įpurškimu. Kartu atsirado ir rizika. Dalies 1.4 TSI versijų paskirstymo grandinė ir jos įtempiklis kelia problemų, todėl prieš perkant tokį „Golf“ verta patikrinti grandinę ir įtempiklį arba paprašyti dokumentų apie jų keitimą. Atsargumo reikia ir su ankstyvosiomis DSG dėžėmis. Ramesnis pasirinkimas – 1.6 MPI (102 AG) su mechanine dėže arba 1.9 TDI, jei patikrinta serviso istorija ir kuro sistemai nereikia remonto. Plačiau – penktos kartos dyzelio silpnosios vietos.
„Golf VI“ – naujas veidas, senos TSI bėdos
Šeštoji karta (2008–2014) labiau primena gilų atnaujinimą nei naują automobilį: kitas dizainas, geresnė garso izoliacija, naujesnė įranga. Saugiausiu benzininiu variantu šaltinis vėl laiko 1.6 MPI su mechanine dėže. Dalis 1.2 ir 1.4 TSI variklių vis dar turi grandinės problemų, o sudėtingos 1.4 TSI versijos su turbina ir kompresoriumi remontuojamos brangiai. Pirmasis požymis, kurį išgirsite patys, – barškėjimas pirmosiomis sekundėmis po šalto užvedimo. Ištempta grandinė gali peršokti ir sugadinti variklį.
Renkantis 1.6 TDI ar 2.0 TDI dyzelį, tikrinama turbina, purkštukai, dvimasis smagratis ir kietųjų dalelių filtras, jei jis sumontuotas.
„Golf VII“ – diržas vietoj grandinės
Septintoji karta (2012–2020) pastatyta lengvesnės MQB platformos pagrindu, ir šaltinis ją vadina vienu subalansuočiausių naudotų pasirinkimų. Svarbiausias pokytis – 1.4 TSI EA211 (122–150 AG), kurio paskirstymo mechanizmą suka diržas, o ne ankstesnių TSI grandinė. Aušinimo sistemą, turbiną ir serviso istoriją tikrinti vis tiek būtina, nes dalis automobilių turi aušinimo skysčio nuotėkių. Kai kurie ankstyvieji 1.5 TSI trūkčioja esant mažiems apsisukimams.
Dyzeliai 1.6 TDI (110 AG) ir 2.0 TDI (150 AG) skirti greitkeliui. Jei kasdien važiuojate vos kelis kilometrus miestu, kietųjų dalelių filtras nespėja išsivalyti, todėl tokiam vairuotojui dyzelinio „Golf“ geriau nepirkti. Galingiausia šios kartos versija – atskira tema. Plačiau – naudoto „Golf R“ rizikos.
„Golf VIII“ – ekranai ir didesnė kaina
Aštuntoji karta (nuo 2019 m.) turi skaitmeninį prietaisų skydelį, modernias vairuotojo pagalbos sistemas ir 150 AG benzininius 1.4 TSI bei 1.5 TSI variklius, kai kurie iš jų – su eTSI lengvuoju hibridu ir DSG. Kita medalio pusė – programinės įrangos trikdžiai ir brangus pagalbos sistemų remontas. 2.0 TDI (150 AG) tinka daug važinėjantiems, tačiau jo ridos tikrumą ir kietųjų dalelių filtrą reikia patikrinti itin kruopščiai.
Naudotas „Volkswagen Golf“: kainos ir patikra prieš perkant
„24 Kanal“ skelbiamos Ukrainos antrinės rinkos kainos, perskaičiavus pagal spalio 30 d. ECB kursą, atrodo taip:
- „Golf IV“ – apie 2 700–4 500 Eur (3 000–5 000 JAV dolerių);
- „Golf V“ – apie 4 500–7 200 Eur (5 000–8 000 JAV dolerių);
- „Golf VI“ – apie 6 300–8 100 Eur (7 000–9 000 JAV dolerių);
- „Golf VII“ – apie 8 100–13 400 Eur (9 000–15 000 JAV dolerių);
- „Golf VIII“ – apie 16 100–22 400 Eur (18 000–25 000 JAV dolerių).
Lietuvos skelbimuose sumos gali skirtis, bet orientyras parodo, kiek kainuoja kiekvienas šuolis į jaunesnę kartą. Ar verta permokėti? Daug lemia pavarų dėžė. Septynių pavarų DQ200 su sausosiomis sankabomis kenčia nuo važiavimo kamščiuose: vokiečių portalo „fahrzeugschein.de“ duomenimis, jos mechatronikos remontas Vokietijoje kainuoja 1 500–3 000 Eur. Tas pats portalas siūlo paprastą bandymą: pajudėti įkalnėje neriedant atgal, pavažiuoti kamščio režimu 10–30 km/val. greičiu ir nuo 50 km/val. staigiai nuspausti akceleratorių. Jei automobilis delsia ilgiau nei 2 sekundes, tai jau įtartina. Plačiau – automatinių dėžių patikimumas.
Šeštos ir septintos kartos pirkėjams rudenį aktuali dar viena detalė. Pasak to paties portalo, lapais užsikimšus nubėgimo angoms, vanduo patenka į kojų erdvę ir net prie valdymo blokų po keleivio sėdyne. Drėgnas kilimėlis atrodo smulkmena, kol nepradeda gesti elektronika. Apžiūrėdami automobilį pakelkite kilimėlius ir delnu paspauskite grindų dangą.
Kuri karta laimi pagal kainą ir riziką
Daugumai pirkėjų šaltinis siūlo „Golf VII“ su 1.4 TSI EA211 arba 2.0 TDI su mechanine dėže – tokiame automobilyje geriausiai dera amžius, komfortas, sauga ir išlaikymo kaina. Turint ribotą biudžetą, lieka „Golf V“ ar „Golf VI“ su atmosferiniu 1.6 MPI, o dyzelis prasmingas tik daug važinėjantiems greitkeliais ir tik po nuodugnios diagnostikos. Redakcijos vertinimu, variklio pavadinimas skelbime pasako mažiau nei serviso knygelė: tos pačios kartos „Golf“ su dokumentuota priežiūra ir be jos – du visiškai skirtingi pirkiniai.