Lietuvos parlamentui svarstant galimybę padidinti teisinę grynųjų pinigų operacijų ribą nuo 5 000 iki 10 000 ar net 15 000 eurų, didėja susirūpinimas naudotų automobilių rinkoje – sektoriuje, kuris ir taip yra pažeidžiamas dėl nedeklaruotų pajamų ir šešėlinių sandorių.
Kodėl šis pasiūlymas kelia nerimą automobilių prekybos sektoriui
Nuo 2022 m. apie mokėjimus grynaisiais pinigais, viršijančius 5 000 eurų, reikės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), išskyrus atvejus, kai neįmanoma atsiskaityti elektroniniu būdu. Tačiau pramonės atstovai teigia, kad padidinus šią ribą būtų panaikinta sunkiai pasiekta pažanga mažinant šešėlinės rinkos veiklą.
„Tai akivaizdus žingsnis atgal“, – sako Paulius Valiukėnas, „Longo LT“, regioninei ‚Longo‘ grupei priklausančios naudotų automobilių prekybos įmonės „Longo“ vadovas. „Limito didinimas siunčia neteisingą signalą – skatina pasenusį, rizikingą elgesį, užuot skatinęs skaidrią prekybą.“
Automobilių pardavimuose vis dar stiprus ekonomikos šešėlis
Naudotų automobilių pardavimai sudaro daugiau kaip 90 % visų VMI pranešimų, susijusių su grynųjų pinigų pertekliaus sandoriais. A. Valiukėnas pažymi, kad neregistruoti grynųjų pinigų srautai iškraipo konkurenciją ir mažina mokestines pajamas. „Legalios įmonės atsiduria nepalankioje padėtyje, kai kitos iš dalies vykdo veiklą ne pagal apskaitos dokumentus.“.
Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais yra norma
Europos centrinio banko duomenimis, Lietuvoje įsivyrauja skaitmeninių mokėjimų įpročiai. Iki 2024 m. vidurio 78 proc. mokėjimų negrynaisiais pinigais bus atliekami kortelėmis, o dauguma jų bus atliekami naudojant bekontaktes technologijas. Grynųjų pinigų naudojimas parduotuvėse sumažėjo nuo 75 % 2016 m. iki 57 % šiuo metu. Tuo tarpu 94 % gyventojų naudojasi internetine bankininkyste, o 70 % – mobiliosiomis mokėjimo programėlėmis.
„Grynuosius pinigus nustojome priimti jau prieš daugelį metų, – aiškina Valiukėnas. „Klientai greitai prisitaiko. Jei lėšos yra legalios, visada yra skaitmeninių alternatyvų – prireikus net per Lietuvos paštą.”
Rizika viršija naudą
Nors įstatymo projekto autoriai teigia, kad kai kurie vartotojai vis dar teikia pirmenybę gryniesiems pinigams, rinkos duomenys byloja ką kita. „Limito didinimas prieštarauja ir valstybės vykdomai kovos su šešėliu politikai, ir šiuolaikinei rinkos dinamikai“, – perspėja Valiukėnas.
Jis pabrėžia, kad skaidrią veiklą vykdančios įmonės neturi priežasčių priimti grynuosius pinigus: „Jei kas nors legaliai uždirba pajamas, banko pavedimas nėra problema. Problemų kyla tik tada, kai pinigai neturi aiškios kilmės.”
Skaidrumas prieš regresiją
„Turėtume griežtinti kontrolę ir šviesti vartotojus, o ne stabdyti pažangą“, – apibendrina Valiukėnas. „Legalus verslas klesti dėl skaidrumo, o šis pasiūlymas rizikuoja pakirsti ir pasitikėjimą, ir sąžiningą konkurenciją.“
Ką manote? Ar Lietuva turėtų padidinti grynųjų pinigų limitą tokiems pirkiniams kaip naudoti automobiliai – ar ir toliau siekti skaidrios ekonomikos be grynųjų pinigų?
