Naudoti prancūziški automobiliai Lietuvoje dažnai nurašomi kaip kaprizingi: jautri elektronika, išrankūs varikliai, remontas, kainuojantis daugiau nei pats automobilis. Bet ten, kur vasarą karštis negailestingai apkrauna aušinimo sistemą, o už didžiųjų miestų prasideda duobėti keliai, 30–40 metų senumo „Renault“, „Peugeot“ ir „Citroën“ kasdien veža žmones, prekes ir bagažą. Ir važiuoja.
Tokį vaizdą Maroke aprašė lenkų leidinio „Auto Świat“ žurnalistas, stebėjęs vietinį automobilių parką. Jo išvada stereotipui nepatogi: patvarumą lemia ne gamintojo šalis, o konkreti versija ir aplinka, kurioje automobilis eksploatuojamas.
Šeši modeliai, kurie tapo darbo įrankiu
Maroko keliuose dominuoja „Dacia“, „Renault“, „Peugeot“ ir „Citroën“. „Auto Świat“ mini šešis modelius: „Dacia Logan“, „Dacia Sandero“, „Renault Clio“, „Renault Kangoo“, „Peugeot Partner“ ir „Citroën Berlingo“. Vieni apdulkėję ir apleisti, kiti – visiškai nauji ir prižiūrėti. Juos jungia ne prestižas. Erdvė, nedideli ekonomiški varikliai, seniai žinomi techniniai sprendimai, minkšta pakaba ir pakankama ratų eiga duobėtam keliui – štai ko ten reikia iš automobilio.
Savininkai juos dažniausiai renkasi ne iš meilės markei. Kito automobilio jie tiesiog negali sau leisti, o automobilis ten dažnai yra darbo įrankis, todėl kuro sąnaudos skaičiuojamos atidžiai. Sugedęs jis turi greitai grįžti į kelią, nes stovintis darbo įrankis neuždirba.
Ar tai tik kolonijinės praeities palikimas? Iš dalies – taip: Marokas yra buvusi Prancūzijos kolonija, o „Renault“ ten turi gamyklą. Tačiau, kaip pastebi žurnalistas, pigus, bet nuolat gendantis automobilis niekam nebūtų įdomus, kad ir kokia būtų istorija.
Panašią kryptį rodo ir skaičiai iš Vokietijos. „Autozeitung“ apibendrintoje 2025 m. ADAC gedimų statistikoje „Dacia Sandero“ patenka tarp patikimiausių mažųjų automobilių, šalia „Volkswagen Polo“ ir „Škoda Fabia“.
Patvarumą lemia ne markė, o remontas
Žurnalisto teigimu, automobilis gali tarnauti 20–30 metų, jei jo konstrukciją gerai pažįsta vietiniai servisai, o dalių nereikia laukti savaitėmis. Didelę reikšmę turi ir darbo kaina. Turtingesnėje šalyje rimtas seno automobilio remontas dažnai kainuoja daugiau nei pats automobilis, todėl jis keičiamas kitu. Maroke remontuoti vis dar apsimoka, nes veikiantis automobilis išlaiko savo naudingumo vertę.
Svarbi detalė: niekas netvirtina, kad tie seni automobiliai negenda. Genda. Skirtumas tas, kad gedimą galima pašalinti greitai, paprastai ir pigiai. Markė – ant grotelių. Sąskaita – už konkretų mazgą. Plačiau – ilgaamžiai naudoti automobiliai ir jų silpnybės.
Kur naudoti prancūziški automobiliai pateisina blogą vardą
Stereotipas atsirado ne iš niekur, ir „Auto Świat“ to neslepia. Kai kurie prancūziški modeliai turėjo probleminę elektroniką, išrankius techninius sprendimus ar variklius, kurių remontas kainavo tiek, kiek visas automobilis. Tokių Maroko gatvėse žurnalistas nematė. Ten dažnai sutinkami dyzeliniai varikliai – ir nauji, ir seni, o šalia prancūzų važinėja ir seni „Mercedes-Benz“, laikomi itin patikimais.
Atskiras atvejis – benzininis 1.2 PureTech variklis. Ir lenkų žurnalistas pripažįsta, kad modeliams su juo reikia daugiau priežiūros. Šio variklio paskirstymo diržas veikia alyvoje ir gali susidėvėti anksčiau laiko, o tai siejama su padidėjusiomis alyvos sąnaudomis ir per mažu alyvos slėgiu. 2024 m. „Stellantis“ Europoje pratęsė šių variklių garantiją iki 10 metų arba 175 000 km „Peugeot“, „Citroën“, „DS“ ir „Opel“ modeliams, tačiau tik jei buvo laikomasi gamintojo priežiūros plano. Lietuvoje konkrečias sąlygas verta pasitikslinti pas oficialų atstovą dar prieš pirkimą.
Perkant bet kurį naudotą „Peugeot“ ar „Citroën“ su nedideliu benzininiu varikliu, pirmiausia verta išsiaiškinti, ar tai ne 1.2 PureTech, ir paprašyti serviso sąskaitų. Plačiau – prancūziški universalai, kurių verta vengti.
Kodėl pas mus tokių senolių beveik nėra
„Auto Świat“ aiškina, kodėl Lenkijoje tokių automobilių beveik nesutiksi, ir tos priežastys tinka Lietuvai. Viena paprasta: žmonės gali sau leisti naujesnį automobilį. Kita – klimatas. Kelių druska ir drėgmė ėda kėbulą, o metalas tokiomis sąlygomis amžinai netarnauja. Sausame Afrikos klimate kėbulas laikosi ilgiau, o techninė apžiūra ten ne tokia griežta.
Lietuvoje rūdys turi ir teisinę pasekmę. Pagal Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 6.1.1 c papunktį pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos tvirtumui, vertinamas kaip didelis arba pavojingas trūkumas. Kitaip tariant, variklis gali būti sveikas, bet su korozijos išėsta laikančiąja konstrukcija automobilis techninės apžiūros neišlaikys. Todėl senesnį prancūzišką automobilį pirmiausia verta apžiūrėti ant keltuvo: dugną, slenksčius, lonžeronus ir pakabos tvirtinimo vietas.
Redakcijos vertinimu, etiketė „lepūs prancūzai“ šiandien pirkėjui labiau kenkia nei padeda: ji nukreipia dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų lemia sąskaitas. „Dacia“ pavyzdys rodo, kad atsisakius efektingų priedų pigus automobilis nebūtinai tampa vienkartiniu. Panašūs nauji modeliai parduodami ir Europoje, tad po kelerių metų jie papildys naudotų automobilių rinką. Kiek jie tarnaus, lems ne ženklelis ant variklio dangčio, o variklio versija, priežiūros istorija ir tai, kaip kėbulas atlaikys mūsų žiemas.