Jaunesnis automobilis – nebūtinai ramesnis pirkinys. Naudotos „Opel Astra L“ varikliai tai įrodo geriausiai: ta pati karta, tas pats salonas, tačiau vienas variantas gali važiuoti be rūpesčių, o kitas reikalauja dėmesio, apie kurį skelbime niekas neužsimins.
Šeštoji Astros karta gaminama nuo 2022 metų ir yra pirmoji, sukurta jau „Stellantis“ koncerne. Ji pastatyta ant EMP2 platformos, kurią naudoja ir trečiosios kartos „Peugeot 308“, tačiau salonas kitoks: vietoj i-Cockpit – tvarkingi elektroniniai prietaisai ir daugiau fizinių mygtukų. Hečbeko bagažinė talpina 422 l, universalo – 597 l, o pastarojo ratų bazė 5 cm ilgesnė, tad gale sėdintiems erdviau. Pasirinkimas platus: benzinas, dyzelis, lengvasis hibridas, įkraunamas hibridas ir elektra.
Benzinas ir dyzelis: diržas alyvoje ir grandinė, kuri tįsta
Benzininis 1.2 Turbo – trijų cilindrų, 110 AG (205 Nm) arba 130 AG (230 Nm). Dyzelinis 1.5 išvysto 130 AG ir 300 Nm. Abu derinami su 6 pakopų mechanine arba 8 pakopų automatine pavarų dėže.
Lenkų portalo „Wybór Kierowców“ suvestinėje matyti įdomus neatitikimas. Oficialiose lentelėse benzininis variantas sunaudoja 5,6–5,7 l/100 km, dyzelinis – 4,5 l. Tame pačiame tekste nurodomos realesnės sąnaudos: benzininio mišriu režimu apie 6,5 l, mieste – beveik 8 l, dyzelio mišriu režimu apie 5,5 l, mieste – mažiau nei 7 l. Skirtumas – maždaug litras šimtui kilometrų, kurį verta įskaičiuoti dar prieš pirkimą.
1.2 Turbo: silpnoji vieta – skirstymo diržas
Benzininio variklio skirstymo diržas sukasi alyvos vonioje. Diržui irstant, blogėja variklio tepimas. Be to, minimi alyvos separatoriaus gedimai, dėl kurių variklis ima naudoti per daug alyvos, vandens siurblio gedimai ir kuro nuotėkiai ties įpurškimo magistrale.
1.5 dyzelis: grandinė tarp skirstymo velenų
Dyzelis diržo bėdos neturi, tačiau jo grandinė tarp skirstymo velenų linkusi išsitempti – tai išduoda būdingas triukšmas ir vibracijos iš variklio skyriaus. Kuro nuotėkiai ties įpurškimo magistrale pasitaiko ir šiam varikliui.
Ar tai reiškia, kad benzininės Astros reikia vengti? Nebūtinai. Nuo 2024 m. kovo 18 d. „Stellantis“ PureTech varikliams taiko pratęstą garantiją – iki 10 metų arba 175 000 km, jei techninė priežiūra atlikta pagal gamintojo planą, o diagnostika ir remontas – įgaliotame servise. 2022 metų automobiliui dešimt metų sueis tik 2032-aisiais, tad lemiamos dažniausiai bus rida ir serviso istorija. Tai ne gąsdinimas. Tai garantijos sąlygos, kurias pardavėjas turi gebėti įrodyti dokumentais.
Hibridai: kur dingo diržo problema
Lengvasis 1.2 Hybrid su 48 V sistema iš pradžių turėjo 136 AG, nuo 2025 m. – 145 AG. Jis dirba su 6 pakopų robotizuota dėže su dviem sankabomis, o vidutinės sąnaudos lentelėje – 5,0 l/100 km. Baterija vos 0,9 kWh, todėl elektra važiuojama tik trumpai. Svarbiausia – diržas čia pakeistas grandine. Silpnoji vieta kita: pasitaiko kuro nuotėkių ties aukšto slėgio siurbliu.
Įkraunamas hibridas – tik turintiems, kur krauti
1.6 Plug-In Hybrid sujungia benzininį 1.6 turbo variklį ir elektros variklį (110 AG, nuo 2025 m. – 125 AG). Bendra galia – 180, 196 arba 225 AG (GSe versija, kurios gamyba 2026 m. nutraukta). Ankstyvųjų automobilių 12,4 kWh baterija leidžia elektra nuvažiuoti apie 55–65 km, naujesnių 17,2 kWh – daugiau nei 80 km. Savininkai dažniau skundžiasi išsikrovusiais 12 V akumuliatoriais ir sugedusiais įkrovimo moduliais. Jei automobilio nekrausite reguliariai, vežiosite sunkią bateriją be jokios naudos.
Elektrinė Astra – reta, bet rami
Electric versija išvysto 156 AG ir 270 Nm, o 54 kWh baterija (2026 m. – 58,3 kWh) teoriškai turėtų užtekti 400–420 km. Realiai verta tikėtis 300–350 km, daugiausia – mieste. Automobilis sveria daugiau nei 1,7 t, o versijos su vidaus degimo varikliu – apie 1,4 t. Rimtų problemų užfiksuota mažai, tik pavieniai 12 V akumuliatoriaus ir elektronikos sutrikimai. Prieš perkant verta patikrinti baterijos būklę (SoH), įkrovimo lizdą ir kištukus – ypač jei automobilis ilgai stovėjo ar nuvažiavo įtartinai mažai.
Kurį variantą rinktis ir kas laukia rinkos
Saugiausias pasirinkimas – lengvasis 1.2 Hybrid su patobulintu skirstymo mechanizmu. Benzininę ar dyzelinę versiją verta svarstyti tik su dokumentais, kurie įrodo diržo ar grandinės remontą: dalis gamybos metų buvo įtraukta į gamintojo serviso akcijas. Apžiūrint bet kurią Astrą, pravers trys klausimai:
- ar serviso istorija atitinka gamintojo priežiūros planą ir ar yra įrašų apie skirstymo mechanizmą;
- ar automobiliui buvo taikytos serviso akcijos ir ar jos atliktos;
- ar variklio skyriuje nėra kuro kvapo ar nuotėkio pėdsakų.
Po 2026 m. atnaujinimo grynai benzininių Astrų nebeliko – gaminamas tik dyzelis, hibridai ir elektra. Per kelerius metus naudotų rinkoje daugės hibridinių egzempliorių, o ankstyvųjų benzininių automobilių vertę vis labiau lems ne metai, o serviso istorija. Artėjant 175 000 km ribai, tokią Astrą be dokumentų parduoti bus vis sunkiau.