Serviso knygelė pilna, techninės apžiūros įrašai nuoseklūs, odometras niekada nebuvo išmontuotas ar liestas. Ir vis dėlto rida – melas. Skamba neįtikėtinai, bet būtent taip veikia vienas rafinuočiausių šiuolaikinių ridos klastojimo būdų, dėl kurio net kruopštus dokumentų tikrinimas gali nieko neduoti.
Kaip veikia naujasis metodas
Klasikinis ridos „atsukimas” reiškė odometro rodmens pakeitimą – dažniausiai vienkartinį, prieš pat pardavimą. Naujoji karta veikia visai kitaip. Į automobilio CAN duomenų magistralę įjungiamas nedidelis įrenginys – vadinamasis CAN blokeris arba ridos emuliatorius. Jis „filtruoja” tarp valdiklių keliaujančius signalus: variklis dirba, ratai sukasi, saugumo sistemos veikia, tačiau į odometrą informacija apie naujus nuvažiuotus kilometrus tiesiog nepatenka.
Tokių įrenginių internete – gausybė, o kaina, priklausomai nuo suderinamumo, svyruoja maždaug nuo 40 iki 350 eurų. Oficialiai jie pardavinėjami kaip įranga dirbtuvėms – neva tam, kad diagnostikos ar stendo bandymų metu automobiliui nebūtų priskaičiuojama papildoma rida. Neoficialiai visi puikiai supranta, kam tokie moduliai naudojami keliuose.
Kodėl tai pavojingiau nei paprastas atsukimas
Esminis skirtumas – laikas. Kai odometras atsukamas vieną kartą prieš pardavimą, serviso ir apžiūrų istorijoje dažnai lieka pėdsakų: staigus ridos šuolis žemyn, neatitikimai tarp įrašų. O jei blokeris įrengiamas dar ankstyvame automobilio gyvenime, servisai ir techninės apžiūros nuo pat pradžių fiksuoja jau sumažintą ridą. Rezultatas – istorija atrodo vientisa ir logiška, nors realiai rida gali būti sumažinta dešimtimis tūkstančių kilometrų.
Vienas savininkas, servisas su knygele, minimali rida. Ko dar norėti? Tik kad ta rida – netikra nuo pirmos dienos.
Ne tik perpardavėjai
Įdomu tai, kad tokius įrenginius naudoja ne vien automobilių prekeiviai. Juos pasitelkia ir kai kurie lizingo ar ilgalaikės nuomos naudotojai. Tokiose sutartyse dažnai nustatoma maksimali rida, o ją viršijus laukia didelės priemokos – kuo mažesnė deklaruota rida, tuo pigesnė mėnesinė įmoka. Blokeris tampa būdu „telpant” į sutarties limitą.
Kaip tokį sukčiavimą aptikti
Gera žinia ta, kad ir šis metodas palieka pėdsakų – tik ieškoti reikia ne odometre. Patyrusiam diagnostui ar ekspertui užtenka palyginti kelis parametrus, kurie tarpusavyje turi derėti:
- Variklio darbo valandos prieš ridą. Jei valdiklyje užfiksuota daug variklio darbo valandų, o rida maža, tai rimtas įspėjamasis ženklas (nebent tai automobilis, kuris dažnai stovi su veikiančiu varikliu – pavyzdžiui, greitosios pagalbos).
- Kuro sąnaudos prieš ridą. Jei variklis „suvartojo” daug kuro, o automobilis pagal odometrą beveik stovėjo, užfiksuotos sąnaudos bus neproporcingai didelės.
- DPF filtro užsipildymas. Kietųjų dalelių filtro būklė turi atitikti deklaruotą ridą – neatitikimas kelia įtarimų.
- Komunikacijos klaidos valdikliuose. Blokeris kartais palieka įrašų apie sutrikusį ryšį tarp modulių, o kartais tiesiog pamirštamas išmontuoti prieš vizitą servise.
Ar tai reiškia, kad paprastas pirkėjas visa tai patikrins pats? Vargu. Bet net nebrangus OBD skaitytuvas gali parodyti pirmus neatitikimus, o rimtesniems atvejams verta kreiptis į nepriklausomą ekspertą.
Kaip tai atrodo Lietuvos rinkoje
Ridos klastojimas Lietuvoje – ne teorinė grėsmė. „carVertical” 2025 m. duomenimis, net 21,2 proc. tikrintų „Toyota Prius” automobilių Lietuvoje turėjo suklastotą ridą, vidutiniškai nusuktą 139,6 tūkst. kilometrų, o „Mercedes-Benz E-Class” atveju vidutinis sukimas siekė 149,4 tūkst. km. Problema ypač aštri importuotiems automobiliams – kertant sieną Lietuvos sistema dažnai mato tik „naują pradžią” be istorinių ridos įrašų, todėl „Regitra” naudojasi europine EUCARIS duomenų baze.
Dėl teisinės atsakomybės Lietuvoje esmė paprasta: parduodant automobilį su sąmoningai suklastota rida, tai gali būti vertinama kaip sukčiavimas pagal Baudžiamąjį kodeksą – su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Serviso istorija ir techninės apžiūros duomenys išlieka svarbūs, bet jų nebegalima laikyti absoliučia tiesa apie automobilio praeitį.
Ką patikrinti prieš perkant
Prieš atsiskaitydami už „mažos ridos” automobilį, atsakykite sau į kelis klausimus: ar automobilio būklė – vairas, sėdynės, pedalų gumelės, salonas – atitinka deklaruotą ridą? Ar nusidėvėjimas dera su amžiumi? Ar serviso intervalai logiški? Ypač brangesnių modelių ir darbui naudojamų automobilių (mikroautobusų, platformų) atveju pagunda „pakoreguoti” ridą didžiausia – todėl būtent tokiems verta samdyti nepriklausomą ekspertą su galimybe nuskaityti duomenis iš kelių valdiklių. Kelių dešimčių eurų patikra gali sutaupyti kelis tūkstančius.