Brangesnis automobilis — mažiau problemų. Logiškai skamba. Bet ES „Safety Gate” duomenų bazės 2025 m. statistika šį įsitikinimą sugriauna: „Mercedes-Benz” pateko į trejeto, surinkusio daugiausia atšaukimo kampanijų Europoje, sąrašą, kartu su „Peugeot” ir „Kia”. Brangesnė markė — ne apsaugos garantija. Tai signalas apie tai, kas vyksta automobilių pramonėje plačiau.
Kas yra „Safety Gate” ir kodėl skaičiai svarbūs
ES „Safety Gate” — Europos Komisijos greitojo įspėjimo sistema, fiksuojanti pavojingus produktus, tarp jų ir automobilius. Kai gamintojas aptinka saugumo ar technikos defektą, jis privalo pranešti ir inicijuoti atšaukimą. Šie duomenys kaupiami viešai ir leidžia palyginti gamintojus tarpusavyje.
Svarbu suprasti vieną dalyką: didelis atšaukimų skaičius nebūtinai reiškia blogą automobilį. Jis dažniau rodo didelį pardavimų skaičių, platų modelių portfelį ir — tai ypač svarbu — aktyvų požiūrį į saugumo stebėseną. Gamintojas, kuris greitai identifikuoja ir ištaiso defektą, elgiasi atsakingiau nei tas, kuris tyliai palieka problemą neišspręstą.
Bet tendencija, kurią atskleidė 2025 m. duomenys, yra reikšminga: dauguma šių metų kampanijų buvo susijusios su elektronika, programine įranga ir hibridinių sistemų komponentais. Tai ne atsitiktinumas.
Antireitingo viršūnė: „Peugeot”, „Kia”, „Mercedes-Benz”
Prancūzų markė „Peugeot” 2025 m. surinko daugiausia — 25 atšaukimo kampanijas. Dažniausiai nukentėjo 208, 2008, 308, 3008 ir 5008 modelių savininkai. Problemos apėmė tiek naujus hibridinius variantus su 48 voltų sistemomis, tiek įprastas versijas — oro pagalvių ir išmetamųjų dujų kontrolės defektus. Greita hibridizacija duoda šalutinius efektus: kuo sparčiau diegiamos naujos technologijos, tuo daugiau neišbandytų mazgų keliauja į serijinius automobilius.
Korėjietiškas „Kia” surinko 24 kampanijas, daugelį jų susijusių su pasikartojančiais kelių modelių gedimais. „Sportage”, „Optima”, „Sorento” ir „Rio” savininkai susidūrė su stabdžių skysčio nuotėkiu, keliančiu trumpojo jungimo riziką, bei elektroninių modulių gedimais. Gamintojas kelis kartus grįžo prie tų pačių hibridinių sistemų trūkumų — tai rodo, kad pirmojo pataisymo nepakako.
„Mercedes-Benz” 2025 m. paskelbė 23 atšaukimo kampanijas. Elektriniai EQA ir EQB modeliai kėlė baterijos užsidegimo riziką, visoje C-Class–S-Class grupėje rasti defektiniai saugiklių blokai. EQE atšauktas netgi dėl ratų dangtelių, galinčių nulėkti važiuojant — problema, kurios tikrai nesitikėtum tokio segmento automobilyje.
Kiti reitinge: „Citroën”, „Volkswagen”, „Ford”
„Citroën” paskelbė 19 kampanijų — naujų C3 ir C4 gaisro rizikos bei senesnių „Berlingo” ir „Picasso” variklio defektai. C5 Aircross buvo problemiškiausias markai: patikrinimai dėl variklio, išmetamųjų dujų ir hibridinių sistemų.
„Volkswagen” ir „Ford” pasidalijo poziciją su po 18 kampanijų. Vokiečių markė kovojo su defektinėmis oro pagalvėmis — nuo „Golf” iki elektrinio ID.7, kur pagrindinė silpnoji vieta vėl buvo elektronika. „Ford” turėjo reikalų su „Bronco” amortizatorių korozija ir hibridinio „Kuga” aukštaįtampės baterijos trumpojo jungimo rizika. Komercinės „Transit” linijoje tikrintos degalų sistemos.
Ar tai reiškia, kad šių gamintojų automobilių reikia vengti? Ne būtinai. Statistika rodo kažką kitą.
Ką šie skaičiai iš tikrųjų sako
Žiūrint į ES „Safety Gate” duomenis, išryškėja aiški 2025 m. tendencija: didžioji dalis atšaukimų susijusi su elektronika ir hibridinėmis sistemomis. Tai tiesiogiai atspindi tai, kad automobiliai per pastaruosius penkerius metus tapo nepalyginamai sudėtingesni — ir greičiau nei gamintojų inžinieriai spėjo viską išbandyti ilgalaikėje eksploatacijoje.
Elektromobiliai ir hibridai turi dešimtis milijonų papildomų programinės įrangos eilučių, naujos kartos akumuliatorių sistemas, kompleksišką termovaldymą. Kai tai skrenda iš gamyklos į gatves — realių eksploatacijos sąlygų visada atsiranda daugiau nei bandymų aikštelėje.
Lietuvos vairuotojams tai aktualu praktiškai: atšaukimų sąrašas galioja ir Europoje parduotiems automobiliams, įskaitant tuos, kurie vėliau importuojami į Lietuvą. Naudoto automobilio pirkėjas, nepatikrinęs VIN kodo, rizikuoja įsigyti transporto priemonę su neįvykdytu atšaukimu — t. y. su oficialiai pripažintu, bet nepataisytu defektu.
Kaip patikrinti, ar jūsų automobilis atšauktas
Lietuvoje automobilių atšaukimai registruojami per ES RAPEX sistemą, kuri integruota į „Safety Gate” portalą. Patikrinimui reikia VIN kodo — jis nurodytas automobilio dokumentuose ir prie priekinio stiklo. Patikrinimą galima atlikti per:
- ec.europa.eu/safety-gate — oficiali ES sistema, prieinama lietuvių kalba
- Gamintojo oficialų VIN tikrinimo portalą — kiekviena markė turi atskirą įrankį
- Transporto saugumo administracijos (LTSA) svetainę — Lietuvos institucija, koordinuojanti atšaukimų vykdymą
Jei automobilis patenka į atšaukimo sąrašą — remontas atliekamas nemokamai, nepriklausomai nuo to, ar automobilis dar garantinis, ar ne. Vienintelė jūsų investicija — laikas servise.
Redakcijos vertinimu, atšaukimų bumas elektriniuose ir hibridiniuose modeliuose — ne trumpalaikis reiškinys. Kol gamintojai bėga paskui technologijų tempą, vartotojai tampa „beta testeriais” realiomis sąlygomis. Ir tai yra argumentas VIN patikrinimą daryti įpročiu — ne tik perkant naudotą automobilį, bet ir kartą per metus turimam.
