Europoje smarkiai mažėjantys elektromobilių pardavimai yra skaudus įrodymas, kad rinka dar nepasirengusi savarankiškai veikti, todėl vyriausybės įspėjamos teikti didesnę paramą, kol elektromobiliai už prieinamą kainą taps realybe.
Dėl pertekliaus užsikemša uostai, o gamyklos mažina gamybos apimtis, o tai yra raudona vėliava regiono klimato kaitos tikslams ir darbo vietų mažinimo rizikai po masinių „Tesla“ darbuotojų atleidimų šią savaitę.
Be subsidijų daugeliui vairuotojų nebeapsimoka turėti elektromobilį.
Draudimas ir remontas kainuoja brangiau nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių, o daugelis būsimų klientų vis dar piktinasi ribota įkrovimo infrastruktūra.
Tuo pat metu dėl sparčios technologinės pažangos ir „Tesla“ kainų karo perpardavimo vertė smarkiai krenta, todėl nuosavybė tampa dar labiau nepasiekiama.
„Mes prarandame pagreitį“, – sakė automobilių pramonės grupės „Mobility Sweden“, kurios pardavimai per pirmąjį ketvirtį smuko beveik penktadaliu, generalinis direktorius Mattias Bergmanas.
„Rinka nebedidėja, o elektromobilių dalis rinkoje iš tikrųjų mažėja.“
Pramonės atstovams jau per vėlu pasukti atgal.
„Volkswagen“, „Mercedes-Benz“, „Stellantis“ ir kiti automobilių gamintojai investavo milijardus ir dabar, net ir sumažėjus paklausai, stengiasi sukurti naujas modelių linijas.
Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusiais metais, pardavimai Europoje sumažėjo 11 proc., o visa rinka atsigręžė atgal, nes Vokietijoje, Švedijoje ir Italijoje elektromobilių pardavimai sumažėjo apie 30 proc.
Šį pokytį lėmė paskatų pokyčiai. Vokietija, siekdama sutaupyti per precedento neturinčią biudžeto krizę, praėjusių metų pabaigoje staiga nutraukė populiarią subsidijų programą, todėl gruodžio mėn. elektromobilių pardavimai sumažėjo perpus.
Švedijoje, kuri yra viena pažangiausių Europos elektromobilių rinkų (39 proc. pernai parduotų naujų transporto priemonių buvo varomos akumuliatoriais), vyriausybė panaikino lengvatą ir sumažino degalų mokesčius, todėl vidaus degimo varikliais varomi automobiliai tapo dar pigesni.
„Žmonės tiesiog neuždirba tiek, kad galėtų įsigyti šiuos automobilius“, – sakė Prancūzijos tiekėjo „OPmobility“ generalinis direktorius Laurent’as Favre’as.
„Yra atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos, todėl normalu, kad subsidijos nesitęs amžinai. Mus pasivijo realybė.“
Vyriausybės pradeda daryti daugiau su mažesniais ištekliais. Italija svarsto galimybę skirti iki 13 750 eurų subsidijas elektromobilių įsigijimui mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kurios keičia dešimtmečių senumo automobilius.
Prancūzijoje labai populiarios prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytos pigesnės elektromobilių išperkamosios nuomos sutartys neturtingesniems namų ūkiams.
Jungtinėje Karalystėje Lordų rūmai vasario mėn. pareiškė, kad 2022 m. nutraukti privačių pirkėjų iš tinklo įkraunamų transporto priemonių subsidijavimą yra „per anksti“.
Nuo to laiko elektromobilių pardavimai, palyginti su visais naujų automobilių pirkimais, nepakito. Ataskaitoje teigiama, kad reikėtų persvarstyti naujų tikslinių dotacijų skyrimą.
„Subsidijos buvo panaikintos per anksti“, – sakė Andy Palmeris, laikinasis įkrovimo bendrovės „Pod Point“ generalinis direktorius ir buvęs „Aston Martin“ vadovas, – „Vartotojai nenori išleisti palyginti daugiau už elektromobilį, ypač kai įkrovimo infrastruktūra atsilieka.“
„Jei norite paspartinti įsisavinimą, turite sumažinti automobilių kainas, kad automobiliai patektų į 20 000-30 000 JAV dolerių kategoriją.“
Mėnesį „Mercedes EQB“ turintis Naeemas Badiuzzamanas iš Milton Keinso (Anglija) sako, kad yra pasirengęs parduoti automobilį, kurį įsigijo pasinaudojęs įmonės skatinimo programa.
Dėl įkrovimo stotelių stygiaus jis nuolat laukdavo 45 minutes ir net vidutinio atstumo kelionėse turėdavo sustoti ir papildyti akumuliatorių. Kai baigsis dvejų metų nuomos sutartis, Badiuzzamanas planuoja persėsti į hibridinį automobilį.
„Šiuo metu nerekomenduočiau elektromobilio savo šeimai ar draugams“, – sakė jis. „Už pradinio lygio elektromobilio kainą galite įsigyti platų šiek tiek geresnių benzininių automobilių asortimentą.“
Tokios nuotaikos yra bloga žinia ambicingam Europos planui iki 2035 m. palaipsniui atsisakyti naujų vidaus degimo varikliais varomų automobilių pardavimo.
Automobilių gamintojai pradėjo lobistinę veiklą, kad šis planas būtų sušvelnintas arba atidėtas, taip pat kad būtų nustatyti tarpiniai rodikliai, kuriuos jie turėtų pasiekti.
Vis dėlto perėjimas prie elektromobilių tapo labai politizuotas, o neapgalvotos priemonės gali atsiliepti neigiamai. 2018 m. Prancūzijoje vykę geltonųjų liemenių protestai dėl padidintų degalų mokesčių sustabdė šalies gyvenimą.
Jungtinėje Karalystėje, Londone išplėtus miesto itin mažos taršos zoną, prasidėjo vandalizmas.
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija AfD pasmerkė priverstinį atsisakymą naudoti vidaus degimo varikliais varomus automobilius, ir šis klausimas gali būti svarbus rugsėjo mėn. vyksiančiuose rinkimuose Tiuringijos, Brandenburgo ir Saksonijos žemėse, kur AfD pirmauja apklausose.
„Vartotojai Europoje šiuo metu yra pasimetę, nes vyriausybės pernelyg dažnai keičia elektromobilių subsidijų taisykles“, – sako konsultacinės bendrovės „AlixPartners“ partneris ir vykdomasis direktorius Alexandre’as Marianas. „Iki 2035 m. labai reikalingas tam tikras taisyklių tęstinumas.“
