Elektromobilių pardavimo prognozių persvarstymas nebuvo numatytas. Europa pripažįsta, kad yra pernelyg optimistiška, o japonai paprasčiausiai laikosi ilgalaikės strategijos.
„Mercedes“ generalinis direktorius Ola Källenius pripažino, kad Europa dar nebus pasirengusi pereiti prie elektrinių automobilių gamintojo automobilių – bent jau iki 2030 m. Kalbėdamas su „Bloomberg“, vyras sakė, kad elektriniai automobiliai dar daugelį metų bus brangesni nei jų vidaus degimo variklius naudojantys analogai, o tai bus pagrindinė kliūtis klientams.
Tuo tarpu japonams, kurie anksčiau buvo kritikuojami dėl „atsargaus“ požiūrio į elektrifikavimą, atrodo, kad visas šis triukšmas nerūpi. Kaip praneša „Bloomberg“, Japonijos gamintojai žinojo, kad sulėtėjimas anksčiau ar vėliau ateis.
„Elektrifikavimo greitį lemia klientas“, – sakė „Nissan“ operacijų vadovas Stephenas Ma. – „Elektrifikacija neauga tiesiškai. Ji turės pakilimų ir nuosmukių, tačiau ilgainiui ji neabejotinai taps svarbesnė“.
Buvęs „Toyota“ generalinis direktorius Akio Toyoda buvo kritikuojamas už skeptišką požiūrį į elektrines transporto priemones. Tuo tarpu 2023 m. buvo parduota kiek daugiau nei 3 mln. hibridinių automobilių (maždaug trečdalis visų pasaulinių pardavimų) – tai geriausias visų laikų rezultatas. Visiškai elektrinės „Toyotos“ sudaro tik 0,92 proc. pardavimų.
Taip pat skaitykite: „„Toyota“ neatsisako vidaus degimo variklių. Ji kuria naujus agregatus“.
Vien Europoje elektrifikuotų varomųjų sistemų (hibridų) pardavimų augimas per metus padidėjo 14 procentų (bendras augimas siekė 9 procentus).
Todėl japonai suplanavo labiau paskirstytas investicijas. „Nissan“ nori skirti 13 mlrd. dolerių elektrifikacijos spartinimui, o „Honda“ investuoja beveik 10 mlrd. dolerių. Tuo tarpu „Toyota“ stato ne tik ant „pilnos“ elektros, bet ir ant iš tinklo įkraunamų hibridų bei vandenilio pavarų.
Prisijunkite prie „Elektromobiliai ir Vandeniliniai auto“ grupės.