Vokietijos pramonės eksperto Ferdinando Dudenhöfferio atlikto tyrimo duomenimis, automobilių pirkėjai už elektromobilį moka vidutiniškai 21 proc. daugiau nei už panašų vidaus degimo variklį. Kadangi kainoraščių kainos jau yra didesnės, šiuo metu taikomos dar mažesnės nuolaidos nei vidaus degimo varikliams. Todėl mažėjanti elektromobilių rinkos dalis Vokietijoje yra suprantama.
Dudenhöfferis palygino 20 svarbių elektrinių modelių kainoraščio kainas, atėmus nuolaidas, su atitinkamomis vidaus degimo variklių kainomis, kurias privatus automobilio pirkėjas mokėtų už savo naują automobilį. Nuolaidos buvo nustatytos rugpjūčio mėnesiui iš internetinių tarpininkų.
Taigi elektromobilių kainoraščio kaina yra vidutiniškai 45 040 eurų, nuolaida – 12,9 proc., taigi pardavimo kaina – 39 236 eurai. Lyginamojo automobilio su vidaus degimo varikliu kainoraščio kaina yra 38 228 eurai, nuolaida – 15,0 proc., o pardavimo kaina – tik 32 355 eurai.
„Stebina tai, kad Vokietijos aukščiausios klasės automobilių gamintojai, ypač BMW, išlaiko gana mažą kainų intervalą tarp elektromobilių ir vidaus degimo variklių“, – rašo pramonės ekspertas. „Opel“ ar „Peugeot“ gamyklose elektromobiliai yra gerokai brangesni už atitinkamų modelių serijų vidaus degimo variklius.
Rugpjūtį elektrinė „Opel Corsa“ versija kainavo 13 633 eurus arba 79 proc. brangiau nei versija su vidaus degimo varikliu; už visiškai elektrinį „Opel Mokka“ pirkėjai mokėjo 9 411 eurų arba 35 proc. daugiau.
„Peugeot“, „Nissan“ ir Kinijos automobilių gamintojų kainos lyginamos panašiai. Dudenhöfferio teigimu, elektrinė MG ZS versija kainuoja 12 843 eurus, t. y. 75 proc. daugiau nei vidaus degimo variklio versija. Akivaizdu, kad Kinijos automobilių bendrovė jau įskaičiavo ES baudžiamuosius tarifus.
„Per brangu vidutiniam vartotojui“
Tačiau esant tokiems kainų skirtumams „elektromobiliai yra per brangūs vidutiniam vartotojui“. Per pirmuosius septynis mėnesius „Opel“ ir „Peugeot“ Vokietijoje pardavė tik 5,1 proc. savo automobilių su visiškai elektrine pavara. Iš viso nuo sausio iki liepos pabaigos rinkos dalis sudarė 12,2 proc. BMW pasiekė net 16,7 proc.
Dudenhöfferis mano, kad viena iš priežasčių yra mažesnis kainų skirtumas. Pavyzdžiui, BMW X1 jis siekia tik 2 260 eurų, arba šešis procentus. Tas pats pasakytina ir apie lyginamus „Mercedes“ modelius.
Tai, kad dideli kainų skirtumai yra bene svarbiausia vangių akumuliatorinių automobilių pardavimų priežastis, rodo ir 2023 m. pabaigoje sustabdytos pirkimo priemokos : „Iki 2023 m. pabaigos, pavyzdžiui, įkrovimo stotelių trūkumas jokiu būdu netrukdė pirkėjams įsigyti elektromobilių. Nuosmukis atėjo su priemokos sustabdymu“, – rašo Dudenhöfferis. (dpa/os)
