ES turi persvarstyti savo politiką, kad 2035 m. būtų galima uždrausti naujų benzininių automobilių pardavimą, nes elektromobiliai vis dar neįperkami, o alternatyvūs degalai nėra patikimi, teigė ES išorės auditorius, todėl kyla grėsmė 2050 m. klimato kaitos tikslams.
27 narių blokas nori iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, t. y. išmesti ne daugiau teršalų, nei gali kompensuoti anglies dioksido šalinimo iš atmosferos priemonėmis, pavyzdžiui, miškų atkūrimo programomis.
Ji tikisi, kad savo tikslus pasieks plačiai naudodama elektrines transporto priemones, nes beveik ketvirtadalį išmetamų teršalų sudaro kelių transportas.
ES siekia, kad iki 2030 m. Europos keliais važinėtų ne mažiau kaip 30 mln. nulinės taršos automobilių, t. y. apie 12 proc. dabartinio automobilių parko. Tačiau Europos Audito Rūmai (EAR) įspėjo, kad blokas gali sukurti naują ekonominę priklausomybę ir pakenkti savo pramonei.
Kadangi šiuo metu Europoje elektromobilių gamybos sąnaudos yra didelės, jei blokas sieks 2035 m. tikslo, jam teks pasikliauti pigiu importu, daugiausia iš Kinijos. Kinijoje pagaminama 76 proc. visų elektromobilių baterijų, o ES – mažiau nei 10 proc. viso pasaulio gamybos.
„ES susiduria su galvosūkiu, kaip pasiekti tikslus nepakenkiant pramonės politikai ir nepakenkiant vartotojams“, – žurnalistams sakė EAR narė Annemie Turtelboom. Ji pridūrė, kad 2026 m. bus svarbiausi metai politikos peržiūrai.
„Tesla“ yra pirmaujanti elektromobilių gamintoja Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje, tačiau dėl Kinijos automobilių konkurencijos patiria spaudimą mažinti kainas. Europos automobilių gamintojai, tokie kaip „Stellantis“, kuriam priklauso „Peugeot“ ir „Fiat“, ir „Renault“ dabar lenktyniauja kurdami savo įperkamus elektromobilių modelius.
Nors ES elektromobilių pirkimas didėjo, šį augimą daugiausia lėmė subsidijos. Be to, trūksta įkrovimo infrastruktūros – 70 proc. įkrovimo punktų yra tik Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose. ES nepasiekė savo tikslo visame bloke įrengti 1 mln. įkrovimo stotelių.
„Elektromobilių kainos turėtų sumažėti perpus, o subsidijos neatrodo perspektyvi priemonė… Jau dabar vien akumuliatoriai, gaminami Europoje, kainuoja 15 000 eurų“, – kalbėdamas su žurnalistais pridūrė Turtleboomas.
Alternatyvūs degalai, pavyzdžiui, biodegalai, elektroniniai degalai ar vandenilis, vis dar nėra ekonomiškai naudingi komerciniu mastu.
Taip pat skaitykite: „Dar viena alternatyva iškastiniam kurui? Japonai skelbia apie sėkmę“.
Prie sunkumų siekiant 2050 m. tikslo prisideda ir tai, kad, pasak EAR, ES nesumažino realaus automobilių išmetamo CO2 kiekio, nepaisant naujų bandymų standartų ir priemonių, tokių kaip „Euro 6“.
Sausio mėn. ataskaitoje EAR tai aiškina laboratorinių bandymų ir realių išmetamųjų teršalų bandymų skirtumais. Komisija rėmėsi laboratoriniais bandymais, todėl buvo sukurta iškreipta versija. Iš tikrųjų vidutinė dyzelinių automobilių išmetamų teršalų koncentracija, palyginti su 2010 m., nepakito – 170 g CO2/km, o benzininių automobilių išmetamų teršalų kiekis sumažėjo tik 4,6 proc. ir viršija 160 g CO2/km.
„Nepaisant didelių užmojų ir griežtų reikalavimų, dauguma įprastinių automobilių vis dar išmeta tiek pat CO2, kiek ir prieš 12 metų.“ EKA narys Nikolaos Milionis pareiškime teigė, kad dalis nesėkmių susijusi su padidėjusiu vidutiniu automobilių svoriu.
