Vyriausybei nusprendus per ateinanti laikotarpį dar labiau mažinti lėšas kelių tinklo priežiūrai ir jo plėtrai, Seimo narys Eugenijus Sabutis įregistravo įstatymų pataisas, kuriomis siūloma surenkamas automobilių taršos mokesčio pajamas nukreipti į kelių tvarkymą.
Pasak Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojo E. Sabučio, toks pakeitimas leistų papildomai finansuoti gana apleistą kelių tinklo infrastruktūrą, o šios lėšos galėtų paspartinti ir avarinės būklės tiltų remontą.
Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymų projektus registravęs Seimo narys pabrėžia, kad kelių sektorius dėl nepakankamo finansavimo drastiškai blogėja kasmet, todėl jam privaloma ieškoti papildomų lėšų.
„Jeigu artimiausiu metu į kelių finansavimą nebus įlieta didesnio piniginių lėšų srauto, galime išvysti dar ne vieną įgriuvusio tilto Kėdainiuose istoriją, bet, atrodo, kad net ir šis atvejis Vyriausybės atstovų nepriverčia daryti ryžtingesnių sprendimų. Susisiekimo ministras tik perstumdo kelių biudžeto eilutes, imituodamas lėšų didinimą, bet viskas, ką jis daro, – tai manipuliavimas skaičiais. Finansų ministrė Gintarė Skaistė užėmė dar keistesnę poziciją – apkaltino buvusią valdžią, užmiršdama, kad jos vadovaujama ministerija spėjo suformuoti jau trečią valstybės biudžetą“, – stebisi socialdemokratas.
E. Sabutis pabrėžia, kad keliai apleisti, o pati susisiekimo infrastruktūra merdėja. Dabartinis finansavimas, pasak jo, nebeužtikrina net esančio kelių tinklo išsaugojimo, apie esminius plėtros projektus jau net nebeverta ir galvoti. „Lėšų skyrimas ir pati Vyriausybės pozicija dėl kelių būklės bei eismo saugumo jau tampa tragikomedija. Šiems metams finansavimas lieka toks pat mažas. Kitiems dvejiems metams Vyriausybė skiria dar kukliau – papildomai nurėžia po 20 mln. eurų“, – sako Seimo narys. Jo nuomone, tokia finansavimo politika, kurią taiko valdantieji, tai yra tiesus kelias į dar gilesnę prarają. Anot socialdemokrato, Lietuvoje įsibėgėjusi infliacija itin skaudžiai smogė šiam strateginiam sektoriui: medžiagos, remontas ir kelių tiesimo darbai pabrango apie 30 proc., o sumos iš biudžeto skiriamos tos pačios ar net mažesnės. Problemos kaupiasi, jos niekur nedingsta, kelių infrastruktūra toliau nyksta akyse – Kėdainių tilto atvejis, parlamentaro teigimu, tai puikiai įrodo, todėl sunkiai suvokiama, kokia logika vadovaujasi tiek susisiekimo ministras, tiek visa dešiniųjų Vyriausybė.
„Valdančiųjų žadėtų naujų finansavimo instrumentų nėra iki šiol. Dėl įgriuvusių tiltų ir nustekentų kelių kaltinami visi aplink, o kelių sąskaita toliau dangstomos kitos biudžeto skylės. Toks yra šiuo metu Vyriausybės požiūris, o tai yra sisteminė klaida“, – pabrėžia Seimo narys.
E. Sabučio įsitikinimu, sprendimų dėl kelių būklės gerinimo nebuvimas ir jų atidėjimas į ateitį gali atsisukti kitu galu – vėliau kapitališkai tvarkyti kelius kainuos daug brangiau, šis sektorius reikalaus milijardinių investicijų. „Tai tiksinti bomba, kuri gali sprogti bet kuriuo metu, o sutvarkyti sprogimo padarinius kasmet pareikalaus žymiai didesnių pinigų, todėl papildomų priemonių reikia jau šiuo metu“, – teigia parlamentaras.
Seimo narys siūlo surenkamomis pajamomis iš automobilių registracijos mokesčio papildyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatą. Tai būtų vienas iš būdų didinti bendrą kelių finansavimą. „Šio mokesčio mokėtojai – automobilių savininkai ar vairuotojai – turi aiškiai žinoti, kur nueina gyventojų sunešamas mokestis. Tiek Finansų ministerija, tiek Aplinkos ministerija šiandien iki galo negali aiškiai atsakyti, kokiai sričiai skiriami pinigai iš šio mokesčio. Atrodo, kad jie tiesiog paskęsta bendrame biudžete. Esu įsitikinęs, kad žmonės tikrai neprieštarautų, jog jų sumokamais pinigais būtų gerinami keliai“, – mano parlamentaras.
Remiantis „Regitra“ pateiktais duomenimis, šio mokesčio surenkamumas yra stabilus ir praktiškai nekintantis, pajamos kasmet siekia daugiau kaip 30 mln. eurų. Ši suma iš dalies leistų amortizuoti Vyriausybės sprendimą mažinti lėšas KPPP.
