Šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja baigti su rekordiniu suremontuotų kelių kilometrų skaičiumi. Iki metų pabaigos numatyta sutvarkyti iki 380 km kelių, tai yra beveik 42 proc. daugiau, nei praėjusiais, 2022-aisiais, kai šalyje buvo sutvarkyta 220 km kelių. Taip pat planuojama, kad iki metų galo bus užbaigti 18 tiltų ar viadukų remonto darbai.
Vieni svarbiausių šiais metais jau įgyvendintų Kelių direkcijos darbų – baigtas pirmasis magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožas, ties Utenos miestu pradėti magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimo darbai, pasirašytos dvi techninio darbo projekto parengimo sutartys kelio Kaunas–Prienai–Alytus atkarpoms, tęsiamas dvigubos paskirties, naudojamos kariniam mobilumui, infrastruktūros jungčių atnaujinimas – šalia Pabradės poligono teritorijos vykdomi beveik 6 km siekiančio kelio kapitalinio remonto darbai. Taip pat – rekonstruota dviračių ir pėsčiųjų tako dalis Smiltynė–Nida, kuri yra pirmasis žingsnis, įgyvendinant vieną didžiausių dviračių ir pėsčiųjų takų rekonstrukcijos projektų Lietuvoje per pastaruosius ir artimiausius metus.
Lietuvos automobilių kelių direkcija šiuos metus planuoja užbaigti išnaudojus visą 2023 metams Vyriausybės patvirtintą Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, kuris šiais metais sudarė 543 mln. eurų. Šiemet Kelių direkcija aktyviai naudojo ir Europos Sąjungos paramos lėšų galimybes. Didžiausios investicijos iš bendros Europos Sąjungos paramos sumos, kuri sudarė 62 mln. eurų, skirtos strateginiams įmonės vykdomiems projektams: „Via Baltica“ I, II ir III ruožų įgyvendinimo darbams bei Kaune esančio A. Meškinio tilto per Nerį rekonstrukcijai. Šiems darbams atlikti atitinkamai skirta 54 mln. ir 8,4 mln. eurų.
„Didžiausia biudžeto dalis buvo naudojama strateginiams įmonės vykdomiems projektams. Visi darbai buvo kruopščiai planuojami ir nuosekliai atliekami, biudžetas naudojamas racionaliai, o kilusios problemos sprendžiamos operatyviai ir neatidėliojant. Tai leido turimas lėšas valdyti efektyviai ir maksimaliai pagerinti Lietuvos kelių, tiltų ir viadukų būklę. Šiais principais vadovausimės ir ateityje, todėl neabejojame, kad per ateinančius metus pavyks dar labiau pagerinti šalies kelių infrastruktūros būklę“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Per pastaruosius penkerius metus beveik visą skirtą biudžetą Kelių direkcijai pavyko išnaudoti tik praėjusiais metais. Iki tol vidutiniškai Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžetas buvo išnaudojamas kiek daugiau nei 92 proc.
Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos sutarimu, po 3 metų pertraukos, šiemet didesnis dėmesys skirtas kelių būklės gerinimo ir paprastųjų remonto darbų projektams pagrindinėse šalies automagistralėse ir magistraliniuose keliuose. Anksčiau ši finansavimo dalis buvo nukreipiama į žvyrkelių remontus. Iki metų pabaigos Kelių direkcija iš viso baigs net 12 kelio atkarpų Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys automagistralėse remonto darbus.
Kelių direkcijos atstovo teigimu, iki metų pabaigos įmonė spės užbaigti dar nemažą dalį šiais metais vykdytų projektų bei paskelbs svarbių naujienų apie artimiausius planus.
Lietuvos automobilių kelių direkcija valdo 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių. Valstybinės reikšmės kelių tinklas Lietuvoje yra didžiausias iš Baltijos valstybių.
