Lietuvos susisiekimo ministerija ragina Europos Komisiją (EK) kuo greičiau priimti sprendimą dėl Mobilumo paketo nuostatos, įpareigojančios vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį, panaikinimo. Tokią poziciją susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė išsakė šiandien Briuselyje vykstančios Europos Sąjungos (ES) Transporto tarybos metu susitikusi su EK transporto komisare Adina Valean.
„Mobilumo paketas, toks, koks yra dabar, niekaip nedera su ambicingais ES žaliojo kurso tikslais ir vidaus rinkos principais. Komisijos atliktas tyrimas įrodė, kad privaloma vilkiko kelionė į registracijos šalį kas aštuonias savaites kasmet į aplinką papildomai išmes beveik 3 mln. tonų anglies dvideginio. Tai yra tiek pat, kiek visoje Estijoje išmetama dvideginio per metus. Svarbu nedelsiant imtis veiksmų, siekiant atšaukti minėtą paketo nuostatą, kuri dar ir diskriminuoja Lietuvos vežėjus“, – sakė susisiekimo viceministrė L. Maskaliovienė.
EK, siūlanti panaikinti Mobilumo paketo nuostatą dėl vilkikų grąžinimo, iki šiol jo nėra pateikusi deryboms. Viceministrės teigimu, su Europos Komisija, ES valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis aptartų klausimų sprendimai turėtų būti rasti ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario, kai įsigalios Mobilumo paketo nuostatos, įpareigojančios vilkikų grąžinimą į registracijos šalį.
Taryboje viceministrė pažymėjo, kad tiek vežėjai, tiek ir kitos šalys jau turi nemažai papildomų klausimų – pavyzdžiui, kaip konkrečiai bus perkeltos paketo nuostatos į nacionalinę valstybių narių teisę. Neužtikrinus vienodo traktavimo, kyla rizika sukurti skirtingus teisinius režimus ES šalyse, dėl ko vežėjams kiltų papildoma administracinė našta, jų veikla užsienio šalyse nebūtų garantuota. Tikimasi, kad Komisija artimiausiu metu pateiks rekomendacijas ir išaiškinimus šiais klausimais.
Siekdama užtikrinti, kad Lietuvos vežėjai nepatirtų diskriminavimo, nelygių konkurencijos sąlygų bendrojoje ES rinkoje, mūsų šalis yra pateikusi ieškinius ES Teisingumo Teismui (ESTT). Šių metų kovą Lietuva taip pat prisijungė prie kitų šešių šalių bylų ESTT.
Be Lietuvos, naujosioms taisyklėms prieštaravo dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Kipras ir Malta.
