Antakalnio rajone pertvarkyta P. Vileišio gatvė šią gegužę tapo pirmąja Lietuvoje tikra dviračių gatve, kurioje dviratininkai yra lygiaverčiai eismo dalyviai automobiliams. Ši gatvė žymima dviračių gatvės kelio ženklu ir kartu turi pilnavertę infrastruktūrą, pritaikytą dviratininkams, kuri atitinka tokio tipo gatvei keliamus reikalavimus.
Dviračių gatvė – tai naujas formatas, eismo reguliavimo priemonė Lietuvoje, atsiradusi tik 2022 metais. Nors Vilnius dviračių gatves jau turėjo ir iki šiol, tačiau jos nebuvo infrastruktūriškai atspindinčios, tokio tipo gatvėms būdingų principų – pilnai techniškai dviračių gatvės formatas įgyvendintas tik dabar, P. Vileišio gatvėje.
„Išskirtinė šios gatvės infrastruktūra – tiek kairėje, tiek dešinėje gatvės važiuojamosios dalies pusėse – 2 metrų pločio raudonos asfalto juostos – skirtos dviratininkams. Važiuojamosios dalies centre – sukelta trinkelių dangos juosta, atkreipianti vairuotojų dėmesį dėl keliamų vibracijų, jeigu važiuojama didesniu greičiu”, – infrastruktūros elementus vardina Jonas Simutis, JUDU ekspertas.
Rekonstruoti P. Vileišio gatvę į dviračių gatvę nutarta atsižvelgus, jog ši jungtis yra be galo svarbi dviratininkams, tačiau gatvės infrastruktūra buvo visai jiems nedraugiška. Pagal savo kategoriją turėjusi būti rami, iš tiesų, prieš įvykusius pokyčius P. Vileišio gatvė buvo ypač aktyviai naudojama keleivių ir prekių pervežimui.
Naujas gatvės formatas ir kartu taikomi reikalavimai eismo dalyvių judėjimui šia gatve, tikimasi padės sumažinti tranzitu judančių automobilių kiekį ir padidins saugumą bei patogumą judantiems dviračiais.
Kaip vyksta eismas dviračių gatvėse?
Pagrindinis pokytis dviračių gatvėje – automobilių vairuotojai važiuojamąja gatvės dalimi dalinasi su dviratininkais. P. Vileišio gatvėje automobiliai ir toliau gali judėti abejomis kryptimis, tačiau automobilių vairuotojams draudžiama lenkti dviratininkus išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą.
Visiems eismo dalyviams dviračių gatvėse ribojamas greitis – leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu. Dviratininkai gali važiuoti laisvai, nebūtinai viena eile ir kuo arčiau dešiniojo krašto. Beje, dviračių gatvėse draudžiama stovėti ir statyti automobilį, išskyrus specialiai tam nurodytas vietas.
Skirtingai nei dviratininkams, keliaujantieji automobiliu privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto kaip ir įprastose gatvėse. P. Vileišio dviračių gatvės atveju, vienu ratu važiuoti raudonu asfaltu, kitu – centrinės salelės trinkelių juosta.
Lietuvos miestai skatina judumą dviračiais
Pirmoji Lietuvoje dviračių gatvė, nors ir nekompleksiškai sutvarkyta, buvo M. K. Čiurlionio gatvė Vilniuje. Dviračių gatvės eismo organizavimas Vilniuje taip pat yra taikomas Krokuvos, Z. Sierakausko gatvėse, Lietuvoje šią praktiką taiko ir Palanga, Kretinga bei Klaipėda.
„P. Vileišio dviračių gatvė yra svarbus žingsnis ir naujas atspirties taškas Vilniaus dviračių tinklo plėtroje. Vilniuje sparčiai augant dviratininkų skaičiui, panašiu principu ateityje bus rekonstruojama daugiau gatvių ir taip užpildytos trūkstamos dviračių tinklo spragos. Ten, kur nėra galimybės arba poreikio įrengti dviračių taką, dviračių gatvė padės užtikrinti saugią, patogią ir dviratininkus kviečiančią infrastruktūrą”, – ateities planais dalijasi JUDU atstovas.
