Valstybinio kelių tinklo plėtrai svarstoma pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. AB „Via Lietuva“ pradeda parengiamuosius darbus ir konsultacijas su rinkos dalyviais dėl galimybės įgyvendinti kelių infrastruktūros projektus pasitelkiant šią finansinę priemonę.
„Ne kartą esu konstatavęs, kad esamo kelių finansavimo nepakanka visiems būtiniems kelių infrastruktūros projektams, todėl nuolat ieškome galimybių, kaip pritraukti naujų finansavimo šaltinių. Nors finansavimas iš biudžeto paprastai yra pigesnis, jeigu tokių galimybių nėra, viešojo ir privataus sektorių partnerystę matome kaip vieną iš alternatyvių būdų užtikrinti konkrečių valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Pagal tokį modelį sėkmingai įgyvendinami kai kurie kelių infrastruktūros plėtros projektai kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, pernai buvo nutiestas Kekavos aplinkkelis Latvijoje“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Susisiekimo ministerijos nuomone, tokiu būdu įgyvendinamais projektais galėtų tapti Kauno vakarinio aplinkkelio (apie 16 km ilgio), Klaipėdos pietinio aplinkkelio (apie 6,8 km ilgio), Zarasų miesto aplinkkelio (apie 9,34 km ilgio) statyba, krašto kelio Nr.130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,6 iki 31,1 km rekonstrukcija.
„Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu vystomi projektai mums leistų greičiau įgyvendinti šalies kelių infrastruktūros gerinimui svarbius projektus. Jau esame sudėlioję šių metų veiksmus, kurių metu bus detaliai įvertintos šio finansavimo modelio galimybės bei atlikti pasiruošimo veiksmai jo pritaikymui konkretiems objektams. Finansavimas kelių infrastruktūrai yra ribotas, todėl ne tik maksimaliai efektyviai naudojame gaunamus valstybės asignavimus, bet inicijuojame ir papildomus veiksmus, siekdami išnaudoti galimo finansavimo galimybes“, – sako AB „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Sprendimai dėl projektų įgyvendinimo VPSP būdu būtų priimti tik parengus investicijų projektus, kuriuose galimos alternatyvos būtų įvertintos ir pagrįstos remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros nustatytais analizės metodais, įtraukiant ir kitus būtinus elementus (finansinė analizė, finansiniai rodikliai, socialinė-ekonominė nauda ir pan.).
Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus VPSP būdu sudaroma ilgalaikė sutartis tarp valstybės ir privataus subjekto, pagal kurią pastarasis teikia ir finansuoja viešąsias paslaugas ir (ar) vykdo ekonominę veiklą investuodamas į turtą ir prisiimdamas su tokia veikla susijusią riziką bei gaudamas iš jos pajamas.
