Praėjus beveik dešimtmečiui po „Dieselgate“ skandalo, sukrėtusio automobilių pasaulį, Vokietijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę keturiems buvusiems „Volkswagen“ vadovams už jų vaidmenį klastojant transporto priemonių išmetamųjų teršalų bandymus. Šis sukčiavimas transporto priemonių savininkams padarė apie 2,1 mlrd. eurų nuostolių.
Brunsviko teisme paskelbti nuosprendžiai
2025 m. gegužės 27 d. Brunsviko regioninis teismas nuteisė keturis buvusius „Volkswagen“ vadovus. Jensas Hadleris, kuris nuo 2007 iki 2011 m. vadovavo dyzelinių variklių kūrimui, gavo 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad sudarė sąlygas parduoti daugiau nei 2 milijonus transporto priemonių su suklastotais išmetamųjų teršalų duomenimis. Buvęs vyriausiasis inžinierius Hanno Jeldenas buvo nuteistas kalėti 2 metus ir 7 mėnesius už beveik 3 milijonų neatitinkančių reikalavimų automobilių pardavimą.
Kitas buvęs vadovas Heinzas-Jakobas Neusseris gavo lygtinę 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o žemesnio lygio vadovas, žinomas kaip Thorstenas D., gavo lygtinę 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Visi kaltinamieji neigė kaltinimus, tačiau tik vienas planuoja apskųsti sprendimą.
- Jens Hadler – 4,5 metų kalėjimo
- Hanno Jelden – 2 metai 7 mėnesiai
- Heinz-Jakob Neusser – 1 metai 3 mėnesiai (atidėliotinas)
- Thorsten D. – 1 metai 10 mėnesių (atidėliotinas)
Dyzelgeitas: kaip prasidėjo skandalas
Dyzelgeito skandalas kilo 2015 m. rugsėjį, kai JAV valdžios institucijos nustatė, kad tam tikros VW transporto priemonės atitiko išmetamųjų teršalų standartus tik laboratorinių bandymų metu. Programinėje įrangoje įmontuotas išderinimo įtaisas galėjo aptikti bandymo sąlygas ir atitinkamai pakoreguoti variklio išmetamųjų teršalų kiekį. Realaus vairavimo metu azoto oksido (NOx) išmetimas buvo gerokai didesnis nei leidžiama.
„Volkswagen“ naudojo NOx absorbavimo sistemą, kuri sumažino išmetimą laboratorinių bandymų metu, tačiau buvo neveiksminga nuolatiniam naudojimui dėl padidėjusių degalų sąnaudų. Tai lėmė plačiai paplitusį sukčiavimą milijonuose transporto priemonių.
Pasekmės ir technologiniai pokyčiai
Po skandalo „Volkswagen“ įdiegė SCR (selektyvios katalizinės redukcijos) sistemas, naudojančias „AdBlue“ dyzeliniuose automobiliuose, kad atitiktų reikalavimus. Esamiems automobiliams buvo atnaujinti programinės įrangos atnaujinimai, o kartais ir techninės įrangos modifikacijos.
Nepaisant atsako, „Volkswagen“ vien JAV sumokėjo daugiau nei 33 mlrd. eurų baudų, techninės priežiūros kampanijų ir teisinių susitarimų. Bendrovei gresia dar 9 mlrd. eurų investuotojų ieškinių ir, kaip manoma, ji padarė 2,1 mlrd. eurų nuostolių automobilių savininkams visame pasaulyje.
Teismo laukia dar 31 atsakovas
Nuo teismo pradžios 2021 m. Brunsviko teismas surengė 175 posėdžius. Dar 31 su „Dieselgate“ byla susijusio asmens bylos vis dar nagrinėjamos, o tai pabrėžia didžiulį skandalo mastą ir ilgalaikį poveikį.
Kas toliau laukia dyzelino Europoje?
Dyzelinių variklių registracijai Europoje nukritus žemiau 10 % ir šalims griežtinant išmetamųjų teršalų įstatymus, „Dieselgate“ paspartino perėjimą prie elektrifikacijos. Nuo to laiko „Volkswagen“ daug investavo į elektrines transporto priemones, kad atkurtų savo reputaciją ir užtikrintų savo modelių asortimento ateitį.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
