ES prieš dvejus metus uždėjo baudžiamuosius muitus kiniškiems elektromobiliams – nuo 7,8 iki 35,3 proc., papildomai prie standartinio 10 proc. muito. Kinijos gamintojai atsakė greitai: jei elektromobilių kelias užkirstas, liko hibridai. Ir jiems jokių papildomų muitų niekas nenustatė.
Rezultatas – skaičiai, kurių Briuselis nesitikėjo. 2024 m. spalį į ES atvežta 3,8 tūkst. kiniškų hibridų. 2026 m. liepą – jau 50 tūkst. Tai daugiau nei trylikos kartų augimas per mažiau nei dvejus metus.
Ko nori Briuselis
„Financial Times“ duomenimis, Europos Komisija pasiūlė Pekinui savanoriškai apriboti hibridų eksportą – kad jie sudarytų apie 15 proc. iš Kinijos importuojamų automobilių. Šiuo metu jų dalis viršija trečdalį.
Derybos vyksta plačiau nei viena automobilių kategorija. ES prekybos deficitas su Kinija, pasak FT, skaičiuojamas apie 1 mlrd. eurų per dieną, ir hibridai – tik viena šio disbalanso dalių. Jei susitarimo nebus, Briuselis žada „savas ribojimo priemones” – o kalbama net apie „Europos pramonės nuosmukio” riziką.
Kodėl Vokietija ir Volkswagenas nervinasi
Pigesni importuoti automobiliai atpigino ir vietinę pasiūlą – Europos gamintojai buvo priversti mažinti kainas, kad išliktų konkurencingi. Vienas balsiausių šio pokyčio kritikų – Volkswagenas.
O skaičiai iš darbo rinkos rodo, kad tai nebe tik kainų klausimas. Per pirmą 2026 m. pusmetį Europos automobilių dalių tiekėjai paskelbė apie 18,9 tūkst. naikinamų darbo vietų – prieš tai sukurta tik 5 440. Tuo pačiu metu komponentų importas iš Kinijos pasiekė 5 mlrd. eurų – 23 proc. daugiau nei prieš metus.
Ar to pakanka spręsti, kiek realiai darbo vietų liko Europoje? Ne visai – kaip pastebi CLEPA valdybos narys Tomas Bębenas, net jei gamykla Europoje veikia, dalis komponentų vis tiek keliauja iš Azijos, o pridėtinė vertė lieka ten.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvos rinka tiesiogiai nuo šio susitarimo nepriklauso – čia nėra nei hibridų surinkimo, nei didelių importuotojų, kurie derėtųsi su Pekinu. Bet pasekmės, kaip įprastai, ateina per kainas.
Kiniškų elektromobilių Lietuvoje kol kas nedaug – per pusmetį jų skaičius išaugo nuo 226 iki 369, tai yra apie 63 proc. šuolis, nors bendrame elektromobilių parke jie tesudaro apie procentą. Jei ES pradės riboti ir hibridų srautą, panaši dinamika tikėtina ir šioje kategorijoje – pigesnių kiniškų hibridų Lietuvoje gali likti mažiau arba jie pabrangs.
Japonijos scenarijus – ar pasikartos su Kinija?
Briuselio taktika – ne naujiena. Panašų susitarimą ES sudarė su Japonija dar devintajame dešimtmetyje: japonai savanoriškai apribojo eksportą, o mainais pradėjo statyti gamyklas Europoje. „Toyota” ir „Nissan” tuomet įsuko vietinę gamybą ir tiekėjų tinklus.
Pirmieji panašūs ženklai matomi ir dabar – kai kurie Kinijos gamintojai jau planuoja arba plečia gamyklas Europoje. Redakcijos vertinimu, klausimas nebe tas, ar Kinija reaguos į spaudimą, o tas, ar Europa spės pasinaudoti proga, kol derybos dar vyksta.