Lietuvos vairuotojai gali atsikvėpti: Briuselyje nuspręsta, kad Europos Sąjungos valstybės narės pačios galės spręsti, kaip dažnai tikrinti senesnių nei 10 metų automobilių techninę būklę. Tai reiškia, kad Lietuvoje nebus privalomai įvedamos kasmetinės techninės apžiūros, nors tokios idėjos kurį laiką buvo svarstomos ES lygmeniu.
Ką nusprendė ES ministrų taryba
Briuselyje vykusiame ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje apsispręsta dėl vieno jautriausių klausimų vairuotojams – techninių apžiūrų dažnio senesniems automobiliams. Galutinis sprendimas: nereikalauti, kad visose šalyse senesni nei 10 metų automobiliai būtų tikrinami kasmet. Valstybėms narėms paliekama teisė pačioms nusistatyti periodiškumą, atsižvelgiant į savo realijas, automobilių parko būklę ir infrastruktūrą.
Praktikoje tai reiškia, kad Lietuva neprivalo keisti dabar galiojančios sistemos vien todėl, kad automobiliai – senesni. Daug svarbiau, kaip pabrėžia Susisiekimo ministerija, yra reali transporto priemonių techninė būklė ir vairuotojų elgesys kelyje, o ne vien registracijos data dokumentuose.
Kodėl Lietuva nepritaria kasmetinei techninei apžiūrai
Susisiekimo ministras J. Taminskas dar prieš posėdį Briuselyje akcentavo, kad kasmetinių techninių apžiūrų reikalavimas Lietuvai būtų daugiau našta nei reali nauda. Pasak jo, šalies statistika rodo, kad didžioji dalis eismo įvykių įvyksta ne dėl automobilio amžiaus ar techninių parametrų, o dėl žmogiškojo faktoriaus.
„Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, o didžiąją dalį avarijų lemia pačių vairuotojų elgesys, orų sąlygos, o ne transporto priemonių amžius ar techninės charakteristikos“, – sako ministras J. Taminskas.
Tokie argumentai sutapo su tuo, ką rodo ir Lietuvos kelių eismo praktika: gerai prižiūrimas senesnis automobilis neretai yra saugesnis nei formaliai naujesnė, tačiau neprižiūrima transporto priemonė.
1,5 mln. vairuotojų, kuriuos būtų paveikęs pokytis
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje daugiau kaip 80 procentų lengvųjų automobilių yra senesni nei 10 metų. Jei būtų įvestas reikalavimas tokias transporto priemones tikrinti kasmet, sprendimas būtų tiesiogiai palietęs apie 1,5 mln. gyventojų.
Daugeliui vairuotojų tai būtų reiškę:
- dažnesnes keliones į techninės apžiūros centrus;
- papildomas metines išlaidas apžiūroms;
- didesnes laiko sąnaudas, ypač regionuose, kur centrų nėra tiek daug;
- ilgesnes eiles ir sudėtingesnį laikų rezervavimą.
Ministras atkreipia dėmesį ir į socialinį aspektą: „Ne kiekvienam paprasta kasmet rasti papildomų lėšų, ypač jei vairuoji senesnį automobilį, taip pat ir papildomo laiko techninei apžiūrai, kai ji realiai nesprendžia pagrindinių saugumo problemų.“
Verslo perspėjimai: eilės, kaštai ir logistiniai trikdžiai
Dar pavasarį, kai klausimas dėl kasmetinių techninių apžiūrų buvo pristatytas Briuselyje, Susisiekimo ministerija grįžo į Lietuvą išklausyti verslo ir rinkos dalyvių nuomonės. Transporto ir logistikos sektoriaus atstovai perspėjo, kad papildomi patikrinimai gali kelis kartus padidinti eiles prie techninės apžiūros centrų ir apsunkinti įmonių veiklą.
Apžiūrų centrams tektų didžiulė apkrova, o tai galėtų:
- pailginti laukimo laiką tiek privatiems vairuotojams, tiek verslui;
- didinti administracinius kaštus;
- trikdyti krovininio transporto veiklą, kai kiekvienas prastovos valandos užfiksuotas vilkikas reiškia nuostolius.
Į šiuos argumentus Briuselyje buvo atsižvelgta, todėl vieningo kasmetinių apžiūrų modelio idėja nebuvo patvirtinta.
Kas keičiasi dėl N1 kategorijos transporto priemonių
Ministrų taryboje taip pat atsisakyta reikalavimo tikrinti lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) išmetamųjų teršalų emisijas praėjus vos vieneriems metams nuo pirmosios registracijos. Vietoje vieningo privalomo reikalavimo numatyta, kad valstybės narės galės pačios pasirinkti, ar šias transporto priemones tikrinti kelyje, ar dažnesnių periodinių apžiūrų metu.
Ši nuostata formuojama ES lygmeniu. Lietuvos reguliavimas gali skirtis, kai bus priimti galutiniai nacionaliniai sprendimai ir atitinkamai pakoreguoti teisės aktai.
Laikinoji techninės apžiūros pažyma: dėl ko dar ginčijamasi
Nors dėl kasmetinių apžiūrų pavyko pasiekti kompromisą, vienas klausimas lieka atviras – Europos laikinosios periodinės techninės apžiūros sertifikatas. Jis būtų išduodamas, kai M1 arba N1 kategorijos transporto priemonės techninė apžiūra atliekama kitoje ES valstybėje narėje, o sertifikatas galiotų iki 6 mėnesių.
Ministras J. Taminskas neslepia, kad Lietuva sieks ambicingesnio sprendimo: „Siekiame didesnės ambicijos dėl kitoje šalyje atliktos techninės apžiūros pripažinimo visoje ES. Atrodytų labai keista, jei šis sertifikatas galiotų tik pusmetį, nors apžiūra būtų atliekama vadovaujantis ta pačia direktyva ir metodika. Tikiuosi, kad artėjančiose derybose su Europos Parlamentu pavyks pasiekti kompromisą ir šiuo klausimu.“
Tai reiškia, kad ateityje vairuotojams, dažnai keliaujantiems ar gyvenantiems keliuose ES šalyse, gali atsirasti daugiau aiškumo ir mažiau biurokratinių kliūčių dėl techninių apžiūrų pripažinimo.
ES tikslai: saugesni keliai ir švaresnė aplinka
Balandžio pabaigoje Europos Komisijos pristatytu Techninių apžiūrų paketu siekiama dviejų strateginių tikslų – gerinti kelių eismo saugumą ir mažinti taršą. Tam numatytos griežtesnės techninės apžiūros ir papildomi patikrinimai, įskaitant daugiau dėmesio emisijų kontrolei.
Paketas susijęs su ES kelių eismo saugumo politikos programa, kurioje įtvirtinti tikslai iki 2050 metų Bendrijos keliuose beveik iki nulio sumažinti žuvusių ir sunkiai sužeistų žmonių skaičių, o iki 2030 metų jį sumažinti 50 procentų. Ši dalis remiasi ES lygmens dokumentais. Konkrečios Lietuvos taisyklės ir kontrolės priemonės gali būti detalizuotos atskiruose nacionaliniuose teisės aktuose.
Lietuva palaiko ilgalaikį saugumo tikslą, tačiau pabrėžia, kad vien apžiūrų dažnio didinimas nėra panacėja. Didelį vaidmenį čia turi vairuotojų sąmoningumas, atsakingas greičio pasirinkimas, nevairavimas apsvaigus bei kelio infrastruktūros kokybė.
Ką turėtų žinoti Lietuvos vairuotojai šiandien
Po Briuselio sprendimo Lietuvos vairuotojams svarbu keletas dalykų:
- kasmetinė techninė apžiūra senesniems nei 10 metų automobiliams Lietuvoje nebus automatiškai įvedama;
- dabartinės techninių apžiūrų taisyklės ir periodiškumas išlieka, kol Seimas ar Vyriausybė nepriims kitokių sprendimų;
- ES lygmeniu dar vyksta derybos dėl laikinosios techninės apžiūros sertifikatų galiojimo ir pripažinimo;
- N1 kategorijos transporto priemonių emisijų patikros dažnis taip pat bus sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu;
- nepaisant sprendimo dėl dažnio, automobilio techninė būklė ir toliau išlieka vairuotojo atsakomybė.
Galutiniame rezultate laimi tie, kurie automobilį prižiūri nuosekliai, nelaukia privalomos apžiūros datos ir į servisą važiuoja tada, kai to iš tikrųjų reikia – pastebėjus gedimus, neįprastus garsus ar pablogėjusią važiavimo dinamiką.
Ką manote jūs: ar kasmetinė techninė apžiūra būtų buvusi reikalinga, ar tai tik papildoma našta vairuotojams? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
