Ilgus metus dyzeliniai varikliai buvo laikomi degalų naudojimo efektyvumo ir patikimumo viršūne. Tačiau po liūdnai pagarsėjusio 2015 m. „Dieselgate“ skandalo jie vis dažniau tikrinami, griežtinamos taisyklės ir mažėja jų pardavimai. Tačiau ar tikrai šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai yra tokie kenksmingi ir pasenę, kaip kai kurie teigia? Panagrinėkime didžiausius faktus ir mitus apie dyzelinius variklius.
Dyzelino populiarumo augimas ir kritimas
XXI a. pradžioje dyzeliniai varikliai beprecedentiškai išpopuliarėjo, ypač pradėjus taikyti „Common Rail“ technologiją. Ši sistema pagerino degalų naudojimo efektyvumą ir našumą, todėl dyzeliniai automobiliai tapo patraukliu pasirinkimu. Iki 2011 m. dyzelinu varomi automobiliai sudarė 60 % Europos rinkos.
Tačiau 2015 m. kilęs „Dieselgate“ skandalas, kai „Volkswagen“ buvo pričiupta apgaudinėjanti išmetamųjų teršalų bandymus, sudavė didžiulį smūgį dyzelinių variklių reputacijai. Miestai visoje Europoje pradėjo taikyti apribojimus, o vyriausybės ėmė ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, todėl dyzelinių variklių pardavimai smarkiai sumažėjo. Iki 2018 m. dyzelino rinkos dalis Europoje sumažėjo iki 36 % ir nuo to laiko toliau mažėja.
Tačiau ar neigiama dyzelino reputacija yra visiškai pagrįsta? Panagrinėkime dažniausiai pasitaikančius teiginius.
Mitas: dyzeliniai automobiliai yra didžiausi teršėjai
Nors senesnės dyzelinės transporto priemonės išmetė daug azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių, šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai gerokai patobulėjo. Griežtesnės „Euro 6“ taisyklės įpareigoja taikyti pažangias išmetamųjų teršalų kontrolės technologijas, pavyzdžiui, dyzelinių dalelių filtrus (DPF) ir selektyvųjį katalitinį redukavimą (SCR), kurios gerokai sumažina kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį. Tiesą sakant, kai kurie nauji dyzelinių variklių modeliai dabar išmeta mažiau teršalų nei analogiški benzininiai automobiliai.
Mitas: Lietuvą užplūdo taršūs dyzeliniai varikliai
Dauguma dyzelinių automobilių Lietuvoje yra iš Vakarų Europos, kur po „Dieselgate“ įsigaliojusios taisyklės privertė gamintojus atnaujinti transporto priemones ir įdiegti patobulintas išmetamųjų teršalų technologijas. Daugelis importuotų dyzelinių automobilių jau atitinka „Euro 5“ arba „Euro 6“ standartus, o tai reiškia, kad jie yra kur kas švaresni už senesnius modelius, kurie dažnai vaizduojami kaip keliantys pavojų aplinkai.
Mitas: niekas nenori pirkti naudoto dyzelinio variklio
Nepaisant to, kad naujų dyzelinių automobilių pardavimas sumažėjo, naudotų dyzelinių automobilių rinka išlieka stipri. Lietuvoje 2024 m. dyzeliniai automobiliai vis dar sudarė beveik 41 % visų registruotų naudotų automobilių. Tai įrodo, kad dyzelinių automobilių paklausa tebėra didelė, ypač tarp tolimųjų reisų vairuotojų ir komercinės paskirties naudotojų, kuriems svarbus degalų naudojimo efektyvumas.
Faktas: kai kuriuose Europos miestuose uždrausta naudoti senesnius dyzelinius variklius
Keli Europos miestai apribojo senesnių dyzelinių automobilių, neatitinkančių bent „Euro 4“ arba „Euro 5“ išmetamųjų teršalų standartų, įvežimą. Tačiau tai nereiškia, kad dyzelino visiškai atsisakoma. Naujesnius dyzelinius modelius, atitinkančius griežtus išmetamųjų teršalų kriterijus, vis dar leidžiama naudoti daugelyje miestų, o tokiose šalyse kaip Vokietija reikalavimus atitinkantiems dyzeliniams automobiliams suteikiami specialūs žalieji ženkleliai, leidžiantys nevaržomai įvažiuoti į miestą.
Mitas: benzininius variklius visada smagiau vairuoti
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai su turbokompresoriumi pasižymi įspūdingu sukimo momentu esant mažiems sūkių dažniams, todėl jie yra labai jautrūs ir malonūs vairuoti. Nors benzininiai varikliai gali pasižymėti didesniu sūkių dažniu ir sportiškesniu veikimu, dyzeliniai varikliai pasižymi dideliu pagreičiu ir ekonomiškumu, ypač važiuojant greitkeliu.
Faktas: dyzelinių variklių techninė priežiūra gali būti brangi
Dyzeliniams varikliams reikalingos sudėtingos išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, įskaitant DPF, EGR vožtuvus ir turbokompresorius, dėl kurių remonto išlaidos gali būti didelės. Tačiau tinkamai prižiūrint dyzelinį variklį, jis gali tarnauti gerokai ilgiau nei benzininis variklis, todėl vairuotojams, važiuojantiems daug kilometrų, jis yra ekonomiškas pasirinkimas.
Faktas: sugriežtintos išmetamųjų teršalų ir degalų ekonomijos taisyklės
Nuo 2018 m. transporto priemonių išmetamųjų teršalų bandymai tapo griežtesni, nes pradėti taikyti WLTP (Worldwide Harmonized Light Vehicles Test Procedure) ir RDE (Real Driving Emissions) standartai. Jais užtikrinama, kad realiomis sąlygomis transporto priemonės veiktų taip, kaip nurodyta reklamoje, o tai dar labiau skatina gamintojus gerinti dyzelinių variklių efektyvumą ir išmetamųjų teršalų kiekį.
Mitas: dyzeliniai varikliai nebekuriami
Kai kurie gamintojai (pvz., „Toyota“, „Volvo“ ir „Fiat“) paskelbė planus atsisakyti dyzelinių variklių, tačiau kiti ir toliau diegia naujoves. Tokie prekių ženklai kaip BMW, „Mercedes-Benz“ ir „Mazda“ kuria pažangias dyzelinių variklių technologijas, taip įrodydami, kad šie degalai vis dar turi ateitį, ypač komerciniuose ir tolimųjų reisų automobiliuose.
Dyzelinas vis dar atlieka svarbų vaidmenį
Nepaisant neigiamų atsiliepimų spaudoje, dyzeliniai varikliai išlieka perspektyvus pasirinkimas daugeliui vairuotojų, ypač tiems, kurie keliauja didelius atstumus arba kuriems reikia didelio sukimo momento vilkti ir gabenti sunkius krovinius. Kol bus tobulinamos išmetamųjų teršalų normos, dyzelinių variklių technologija prisitaikys, taps švaresnė ir efektyvesnė.
