Rugsėjo 30-ąją vokiečiai pirmą kartą galėjo susikonfigūruoti naująją „BMW 3 seriją“. Ir pirmą kartą per keturis dešimtmečius variklių sąraše nebuvo nė vieno dyzelinio. Ankstesnė karta jų turėjo penkis – nuo ekonomiškiausio keturių cilindrų iki 340 arklių galios šešiacilindrio. Naujoji startuoja su trimis benzininiais motorais, o dyzelio eilutės kainoraštyje tiesiog nebeliko.
Oficialus gamintojo paaiškinimas skamba santūriai: dyzelio paklausa skirtinguose regionuose per daug skiriasi, todėl pirmenybė teikiama „globaliai geidžiamoms“ jėgos pavaroms. Vertimas iš korporatyvinės kalbos paprastesnis – dyzelinis variklis vidurinėje klasėje nebeatsiperka.
Trys benzininiai varikliai ir nė vieno dyzelinio
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo „BMW“ Vokietijos kainoraštį. Startinė pasiūla atrodo taip:
- „BMW 318“ – nuo 49 900 eurų;
- „BMW 320“ – dviejų litrų turbinis keturių cilindrų variklis, 211 AG ir 330 Nm, nuo 54 900 eurų;
- „BMW M350 xDrive“ – nuo 80 900 eurų, o konfigūratoriuje nesunkiai pramušama ir 100 000 eurų riba.
Įkraunamos hibridinės versijos žadamos 2027 metais. Dyzelinės – ne. Pirmą kartą per visą modelio istoriją pirkėjas, atėjęs į saloną su mintimi „man reikia ekonomiško sedano ilgoms distancijoms“, dyzelio pasiūlymo tiesiog neišgirs.
Nuo 86 iki 340 arklių – ir iki nulio
Dyzelis šioje klasėje pasirodė 1985 metais, kai E30 kartoje debiutavo „BMW 324d“: 2,4 litro atmosferinis šešiacilindris, 86 arklių galios. Galingiausias serijos dyzelis buvo „BMW M340d“ su 340 AG – beveik keturis kartus daugiau nei pradžioje. Keturiasdešimt vienerių metų inžinerinė raida baigėsi ne gedimu, o ištrinta eilute kainoraštyje.
Dyzelis pasidarė per brangus patiems gamintojams
Šiuolaikinis dyzelinis variklis be SCR katalizatoriaus ir „AdBlue“ įpurškimo realaus vairavimo išmetimų (RDE) testų nebeišlaiko. Benzininiam pakanka paprastesnės sistemos. Kiekvienas papildomas azoto oksidų mažinimo komponentas – tai svoris, vieta ir pinigai, kurių vidurinės klasės automobilyje atsipirkti vis sunkiau.
Rinkos skaičiai tą patį pasako be inžinerinių smulkmenų. ACEA duomenimis, 2026 metų sausį–rugpjūtį dyzeliniai automobiliai sudarė vos 7 % naujų registracijų Europos Sąjungoje, o vien elektriniai – 22 %, tris kartus daugiau. Bet ar to pakanka, kad gamintojas atsisakytų technologijos, kurią tobulino keturis dešimtmečius? Matyt, pakanka. Briuselyje skaičiuojami gramai. Salonuose perkama tai, kas po to lieka kainoraštyje.
Ką „BMW 3 serijos“ pokytis reiškia Lietuvoje
Lietuvos naujų automobilių rinka nedidelė, o naudotų – vis dar dyzelinė. Dyzeliniai automobiliai tebėra populiariausi tarp pirmą kartą registruojamų naudotų automobilių, ir didelė jų dalis į šalį atkeliauja būtent iš Vokietijos. Jei vokiečiai šiandien nebeužsisako dyzelinio sedano, po penkerių–septynerių metų jo nebus ir mūsų skelbimų portaluose.
Prie to prisideda mokesčiai. Registracijos mokestis dyzeliniams automobiliams Lietuvoje skaičiuojamas pagal maždaug dvigubai didesnį tarifą nei tokį pat CO2 rodiklį turintiems benzininiams. Redakcijos vertinimu, čia ir yra įdomiausia detalė: gamintojai dyzelio atsisako savo noru, o mūsų mokesčių sistema vis dar sudaryta taip, lyg jį reikėtų atgrasyti. Gal ir smulkmena. Kol nepamatai sumos registracijos kvite.
Elektrinė alternatyva jau tame pačiame kainoraštyje
Vietoj dyzelio pirkėjui rodoma kita eilutė – elektrinis „BMW i3“. Jis pradedamas nuo 59 900 eurų, taigi mažiau nei dešimtadaliu daugiau nei „BMW 320“. Galingesnė 374 AG keturių ratų varomoji versija kainuoja nuo 65 900 eurų, o gamintojas jai deklaruoja iki 710 km ridą.
Vidurinė klasė dyzelio atsisakė ne dėl mados, o dėl aritmetikos. Per kelerius metus tas pats scenarijus pasikartos ir didesniuose kėbuluose, o dyzelinis sedanas naujų automobilių salone taps tokia pat egzotika, kokia šiandien yra mechaninė pavarų dėžė.