13 procentų. Tiek iš 300 milijonų kasmet ES išmetamų padangų realiai patenka į perdirbimą, rodo Europos Komisijos duomenys. Likusios – arba deginamos, arba atsiduria sąvartynuose. Lenkijos vyriausybė nusprendė, kad su tokiu rodikliu taikstytis nebeverta, ir ruošiasi keisti taisykles, galiojančias nuo 2001-ųjų.
Ką siūlo Lenkijos ministerija
Klimato ir aplinkos ministerija nori padidinti privalomus padangų surinkimo ir perdirbimo lygius, o kartu – ir gamintojų atsakomybę už tai. Dabartiniai reikalavimai numato bent 75 proc. padangų surinkti pakartotiniam panaudojimui ir bent 15 proc. – perdirbti. Praktikoje šalyje jau dabar pasiekiama apie 75 proc. surinkimo ir 40–50 proc. perdirbimo – tai reiškia, kad sistema seniai lenkia įstatymo raidę, o naujovė tiesiog priderina normas prie realybės.
Ministerija tvirtina, kad pakeitimai turėtų sumažinti naštą galutiniams vartotojams, savivaldybėms ir padangų montavimo dirbtuvėms – šiuo metu būtent jie dažnai faktiškai apmoka atliekų tvarkymo išlaidas.
Ar tai pakelia padangų kainą
Didesnė gamintojų atsakomybė teoriškai gali atsispindėti kainose. Tačiau pats perdirbimas nėra brangus – Lenkijoje jis kainuoja keliolika zlotų už padangą, Suomijoje – apie 2 eurus. Todėl staigaus kainų šuolio tikėtis nereikėtų, veikiau nedidelio ir palaipsnio prisitaikymo.
Kur dingsta senos padangos
Perdirbimo technologijos leidžia atgauti gumą granulių pavidalu, kuri tinka daliai gumos gaminių, tačiau ne visiems – atgauta guma ne visada atitinka reikiamą stiprumą ar elastingumą. Vienas įdomesnių pritaikymų – gumos granulės asfalto mišiniuose. Lenkijos kelių administracija jau daugiau nei dešimtmetį eksperimentuoja su tokiu asfaltu; tyrimai rodo, kad jis gali sumažinti eismo triukšmą iki 6 decibelų. Tokiu būdu nutiesta, pavyzdžiui, Gdovo aplinkkelio dalis. Vis dėlto technologija Europoje kol kas nėra plačiai paplitusi.
Kaip tai atrodo Lietuvoje
Lietuvoje padangų tvarkymo sistema jau seniai suderinta su ES gamintojų atsakomybės direktyvomis – rinkimo ir perdirbimo išlaidas dengia gamintojai bei importuotojai, o ne pats vairuotojas. Keičiant padangas servise galima nemokamai palikti tiek senų padangų, kiek keičiama; papildomai iki penkių padangų per metus galima priduoti savivaldybės didelių gabaritų atliekų aikštelėje.
Tačiau pats perdirbimo rodiklis Lietuvoje nėra itin aukštas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šalyje kasmet sutvarkoma apie 27–28 tūkst. tonų padangų atliekų, tačiau perdirbimo lygis vis dar gerokai atsilieka nuo geriausių ES šalių, kur surenkama ir sutvarkoma iki 94 proc. visų susidarančių atliekų.
Jei panašios griežtesnės normos, kokias svarsto Lenkija, ateityje pasklis ir kitur ES, Lietuvos sistema turėtų prie jų prisitaikyti kartu su visa Bendrija – tokia yra bendros gamintojų atsakomybės direktyvos logika. Kol kas svarbiausia žinia vairuotojui nesikeičia: senų padangų atidavimas niekada nekainuoja nieko, o palikti jas miške ar pakelėje – jau administracinis pažeidimas su realia bauda.