„Dacia Spring” Lietuvoje dažnai vadinama pigiausiu Europos elektromobiliu. Bet pats žodis „Europos” čia labiau susijęs su prekės ženklu ant kapoto nei su tikrąja automobilio kilme. Jos istorija prasideda ne Rumunijoje ir ne Prancūzijoje, o Indijoje – ir veda per tris žemynus bei mažiausiai keturis skirtingus pavadinimus.
2026 metais degalinė šio automobilio giminės atšaka – „Renault Kwid” – sulaukė dar vienos modernizacijos. Modelis gaminamas jau vienuolika metų, o bazinė versija Indijoje kainuoja mažiau nei 2000 €.
Kaip viskas prasidėjo Indijoje
„Renault Kwid” tapo pirmuoju automobiliu, nuo pat pradžių kurtu specialiai Indijos rinkai, ir pirmuoju modeliu ant naujos „CMF-A” platformos, sukurtos kartu su „Nissan”. Už projektą atsakingas Gérard Detourbet, anksčiau vadovavęs pirmosios „Dacia Logan” kartos kūrimui.
2015 m. pristatytas automobilis gavo 0,8 litro trijų cilindrų variklį su 40 kW galia ir penkių pavarų mechanine dėže. Vėliau prisidėjo galingesnis, 50 kW litro variklis, o kai kuriose rinkose – automatizuota mechaninė pavarų dėžė. Nuo 2017 m. modelis pradėtas gaminti ir kai kurioms Pietų bei Centrinės Amerikos rinkoms, su papildomais saugos elementais.
Kelias per Kiniją link Europos
Būtent „Kwid” tapo pagrindu automobiliui, kuris pasiekė Europos rinką – bet ne tiesiogiai. „Renault” jo kūrimą Kinijoje patikėjo bendrovei „Dongfeng”. Degalinė versija Kinijos rinkoje apskritai nebuvo parduodama – vietoj to „Dongfeng” į „Kwid” kėbulą sumontavo paprastą elektrinę techniką: 33 kW galios variklį ir 26,8 kWh talpos bateriją. Šis automobilis Kinijoje pasirodė kaip „Renault City K-ZE”.
Iš to paties kėbulo Kinijoje gimė ir eksportinė versija, žinoma kaip „Dacia Spring” – šiek tiek pakoreguoto dizaino, su didesne, 27,4 kWh baterija. Europos rinkoje parduodama nuo 2020 m., ji per tą laiką sulaukė dviejų modernizacijų, kurios laipsniškai suteikė galingesnius variklius ir geresnę komplektaciją. Saugumas ilgą laiką liko silpna vieta – 2021 m. „Euro NCAP” testuose „Spring” gavo vos vieną žvaigždutę.
Viena platforma, dešimtys pavadinimų
Dongfeng valdo ir kitus prekės ženklus, todėl ta pati techninė bazė pasklido po pasaulį įvairiausiais vardais – „Venucia e30″, „Aeolus EX1″, „Forthing T1″, „Fengguang E1″, vėliau – „Nammi Nano Box”, kuris Lietuvoje pasirodė kaip „Dongfeng Box”. Retai kada vienas kėbulas ir viena platforma sukuria tokį ilgą prekės ženklų sąrašą skirtingose rinkose.
Degalinė versija gyvuoja toliau
Nors Europoje šiandien žinoma tik elektrinė „Spring” versija, degalinis „Kwid” Indijoje gaminamas iki šiol – bazinė versija ten kainuoja apie 98 000 rupijų, tai yra mažiau nei 2000 €. Neseniai pristatyta ir atnaujinta Brazilijos versija, kuri nuo Indijos varianto skiriasi gerokai labiau – ją vietinei rinkai gamina bendra „Renault” ir „Geely” gamykla.
Brazilijos versija po atnaujinimo gavo sportiškesnę priekinę dalį, naujus LED žibintus, 8 colių jutiklinį ekraną su „Apple CarPlay” ir „Android Auto” palaikymu bei skaitmeninį prietaisų skydelį. Visos versijos gavo elektroninę stabilumo sistemą, pagalbą pradedant važiuoti į įkalnę ir padangų slėgio stebėjimo sistemą standartiškai. Variklis pritaikytas veikti ir su etanoliu – Pietų Amerikoje įprastu kuru, su kuriuo galia siekia 71 AG, palyginti su 68 AG naudojant benziną.
Kodėl tai aktualu Lietuvos vairuotojui
„Dacia Spring” – vienas dažniau pastebimų elektromobilių Lietuvos gatvėse dėl savo žemos kainos. Bet ši istorija primena, kad už europietiško prekės ženklo dažnai slypi gerokai platesnis, tarptautinis inžinerinis kelias – nuo Indijos rinkai skirto biudžetinio hečbeko iki Kinijoje pritaikytos elektrinės versijos, kuri galiausiai atkeliavo į Europos salonus jau su „Dacia” logotipu.