Vyriausybei svarstyti pateiktas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo reglamentuojama pacientų pavėžėjimo, kai nereikalinga skubioji medicininė pagalba, paslauga. Ši naujovė ne tik garantuos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, bet ir užtikrins galimybę pacientams saugiai, patogiai ir bet kuriuo metu grįžti į namus, gavus reikalingas paslaugas.
Šį projektą planuojama įtraukti į šiuo metu Seime svarstomų sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymo teisės aktų paketą, tokią rekomendaciją pateikė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
„Pavėžėjimo paslaugos modelį siūlome įteisinti nuo 2024 metų liepos 1 dienos. Tokia starto data yra racionali, nes gydymo įstaigų struktūriniai pokyčiai, dėl kurių tampa aktuali pavėžėjimo paslauga, bus įgyvendinami palaipsniui. O iki to laiko yra numatyta įgyvendinti mažesnės apimties bandomąjį projektą keliuose regionuose, kad įsitikintume pavėžėjimo sistemos efektyvumu, galėtume nustatyti ir pašalinti galimus nesklandumus, keisdami juos racionalesniais sprendimais“, – sako sveikatos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė.
Pacientų pavėžėjimas iki gydymo įstaigos ir atgal padės įgyvendinti vieną iš svarbiausių sveikatos sistemos reformos pokyčių – gyventojai savo sveikatos problemas spręs greičiau ir patogiau. Mat rajonų savivaldybėse ambulatorinių ir dienos sveikatos priežiūros paslaugų apimtis planuojama padidinti iki 40 proc. Tai reiškia, kad mažų savivaldybių gyventojai savo ar gretimose savivaldybėse galėtų išspręsti net apie 80 proc. visų sveikatos problemų.
Sklandiems pavėžėjimo procesams užtikrinti kuriamas mišrus valstybės ir savivaldybių pavėžėjimo modelis. Savivaldybės būtų atsakingos už pacientų pavėžėjimą dėl savivaldybių lygiu teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, o valstybė – dėl regiono ir šalies lygiu teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
Pavėžėjimo paslauga bus skirta gyventojams, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių-ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu ir nuvykti į gydymo įstaigą ir grįžti. Pavyzdžiui, paslauga galės naudotis žmonės, turintys judėjimo problemų, psichikos, regos, kalbos ar kt. sveikatos sutrikimų, patiriantys gydymo šalutinį poveikį, taip pat tie, kuriems reguliariai atliekamos dializės, vėžio gydymas ir pan. Ši paslauga pasitarnautų ir tėvams, į gydymo įstaigą vežantiems vaiką, socialiai remtiniems asmenims ar tiems, kurie iš gydymo įstaigos naktį negali grįžti namo, nes nevažiuoja visuomeninis transportas.
Numatyta, kad kone pusė (45–50 proc.) pavėžėjimo atvejų sudarys pacientų transportavimas planinėms ambulatorinėms ir dienos paslaugoms. Pavėžėjimas hemodializės paslaugoms apims trečdalį (30–35 proc.) atvejų. Likusi dalis paslaugų bus teikiama, pervežant pacientus iš vienos įstaigos į kitą tolesniam gydymui bei jų parvežimui namo.
Pacientai šia pavėžėjimo paslauga galės naudotis, gaudami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas ir turėdami gydytojo siuntimą, pažymą apie gydymą ar vizito į gydymo įstaigą patvirtinimą.
Pavėžėjimo sistema didele dalimi integruos jau turimus išteklius – valstybiniam paslaugų užsakymui ir koordinavimui numatyta skirti trumpąjį numerį 1808, pacientai pas gydytojus registruosis per jau veikiančią išankstinę pacientų registracijos (IPR) elektroninę sistemą, siuntimams bus panaudota e. sveikatos sistema ir pan. Planuojama pritraukti ir šiuo metu savivaldybėse dirbančius specialistus, teikiančius transporto paslaugas pagal Socialinių paslaugų katalogą, taip pat pervežimo paslaugas teikiančius sveikatos priežiūros įstaigų specialistus.
