Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti „Viada LT“ pradeda prekybą biometanu – iš vietinių organinių atliekų gaminamomis dujomis. Bendrovė biometaną pradėjo tiekti CNG stotelėse ir planuoja tinklą plėsti, siekdama didinti atsinaujinančios energijos dalį transporte bei mažinti taršą.
Šis žingsnis ypač aktualus vežėjams: biometanas vertinamas kaip praktiška alternatyva dyzelinui sunkiajam transportui, kai elektra varomos transporto priemonės vis dar reikalauja didesnių investicijų.
Kur Lietuvoje jau galima įsipilti biometano
Pirmosios suslėgtų gamtinių dujų (CNG) stotelės, kuriose tiekiamas biometanas, jau veikia dviejose „Viada“ degalinėse: Šilagalio kaime prie Panevėžio aplinkkelio ir Kumpių kaime (Kauno r.). Bendrovė taip pat planuoja artimiausiu metu atidaryti dar dvi biometano stoteles – Kaune (Biruliškių pl. 18A) ir Šventupėje (Ukmergės r.).
„Viada“ pabrėžia, kad tai – tik pradžia: ilgainiui biometano stotelių tinklas turėtų plėstis, atsižvelgiant į augančią paklausą ir transporto sektoriaus poreikius.
Kodėl „Viada“ stato už biometaną
Pasak „Viada LT“ generalinio direktoriaus Lino Vytauto Karlavičiaus, biometanas yra logiška bendrovės žaliosios strategijos tąsa. „Siekiame aktyviai prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros transporte. Plečiame viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą, o dabar pasiūlėme biometaną – iš organinių atliekų gaminamas dujas, kurios padeda dekarbonizuoti sunkųjį transportą“, – teigė jis.
Šio sprendimo vertė – ne vien aplinkosauginė. Biometanas bus perkamas iš Lietuvos gamintojų, perdirbančių vietines žaliavas, todėl, bendrovės teigimu, tai kuria pridėtinę vertę šalies ūkiui ir stiprina žiedinės ekonomikos grandinę.
Biometano gamyba Lietuvoje auga, bet vartojimas vis dar atsilieka
Biometaną „Viadai“ tieks Pasvalyje įsikūrusi bendrovė „Tube Green“, per metus pagaminanti apie 100 tūkst. MWh biometano. Pasak „Tube Green“ valdybos nario Jurgio Polujansko, gamybos pajėgumai bus didinami, tačiau iššūkis šiandien – biometaną realizuoti vietinėje rinkoje.
„Šiandien biometano plėtra dar susiduria su iššūkiais – trūksta aiškių paskatų keisti iškastinį kurą tvaresnėmis alternatyvomis. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad ilgainiui nugalės ekonominė logika ir nacionaliniai interesai“, – sako J. Polujanskas.
Jo teigimu, didžiųjų degalinių tinklų investicijos į užpylimo infrastruktūrą kuria pasitikėjimą rinkoje: vežėjams ir savivaldybėms lengviau planuoti ilgalaikį perėjimą prie biometanu varomų autobusų bei sunkvežimių.
Ką prognozuoja energetikos sektorius iki 2030 metų
Biometano gamybos pajėgumai Lietuvoje skatinami valstybės ir sparčiai plečiasi. „Amber Grid“ prognozėmis, 2030 m. biometano gamyba Lietuvoje gali siekti 1,4 TWh – tai 11 kartų daugiau nei 2024 m.
Ši prognozė rodo, kad gamybos potencialas didelis, tačiau praktinis efektas transportui priklausys nuo to, ar vidaus vartojimas spės augti kartu su pasiūla.
Valstybės vaidmuo: kada verslui atsiranda aiški ekonominė nauda
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad šiuo metu Lietuvos keliais važinėja apie 600 biometanu varomų autobusų ir sunkvežimių, tačiau potencialas – gerokai didesnis. Prognozuojama, kad iki 2030 m. biometano suvartojimas galėtų pasiekti 1 TWh, o transporto priemonių skaičius turėtų išaugti maždaug penkis kartus – iki 3,2 tūkstančio.
„Kol kas dyzelinių ir biometaninių sunkvežimių eksploatacijos sąnaudos išlieka panašios, todėl verslui dar trūksta aiškaus finansinio stimulo rinktis žalesnę alternatyvą. Todėl čia svarbus valstybės vaidmuo skatinti žaliąjį transportą“, – sako M. Nagevičius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į jau matomas priemones: biometanui panaikintas akcizas, o kelių mokesčio lengvatos turėtų įsigalioti, taip didinant šių degalų konkurencingumą dyzelino atžvilgiu.
Biometanu varomas transportas: kuo jis pranašesnis praktikoje
„Scania Lietuva“ generalinio direktoriaus Dariaus Snieškos teigimu, biometanu varomas komercinis transportas šiandien yra viena realiausių alternatyvų dyzeliniam, turinti tiek ekonominį, tiek aplinkosauginį pagrindimą.
- Naujas biometanu varomas sunkvežimis kainuoja apie 10 proc. daugiau nei dyzelinis analogas.
- Per metus išmetama 80–90 proc. mažiau CO₂, lyginant su dyzeliniu sunkvežimiu.
- Biometanu varomi vilkikai paprastai yra tylesni, mažina garso taršą.
- Pažangesni varikliai gali padėti sutaupyti apie 5 proc. degalų.
Pasak D. Snieškos, vienu užpildymu toks sunkvežimis gali nuvažiuoti apie 800 km, o su naujos kartos varikliais – net iki 1 800 km. Tai leidžia biometaną vertinti ne tik kaip miesto ar regioninio transporto sprendimą, bet ir kaip alternatyvą daliai tolimojo pervežimo maršrutų.
Kas lems, ar biometanas Lietuvoje taps „norma“ vežėjams
Ekspertai sutaria: technologija jau išplėtota, infrastruktūra pradeda augti, o gamybos pajėgumai Lietuvoje didėja. Tolimesnę biometano plėtrą lems tai, ar vidaus paklausa spės paskui gamybą ir ar vežėjams atsiras aiški, ilgalaikė ekonominė logika rinktis šias žaliąsias dujas.
Jei kelių mokesčio lengvatos ir kitos skatinimo priemonės veiks taip, kaip tikimasi, biometanas gali tapti vienu greičiausių kelių mažinti emisijas sunkiajame transporte, dar iki masinės elektrifikacijos proveržio.
Ką manote apie biometaną kaip alternatyvą dyzelinui Lietuvoje? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!
