Parduotuvėje patikrinau: talpa tinkama, paleidimo srovė tinkama, kaina priimtina. Parnešiau namo, atidariau dangčius — ir supratau, kad tvirtinimo skirtos plokštelės tiesiog neturi į ką atsiremti. Akumuliatorius stovėtų laisvai kaip dėžutė ant lentynos. Grąžinti teko. Ir ši situacija, pasirodo, nėra atsitiktinė — servisų meistrai girdi ją nuolat.
Renkantis naują akumuliatorių daugelis vairuotojų sustoja prie dviejų skaičių: talpos ampervalandėmis (Ah) ir paleidimo srovės (CCA). Tai svarbūs parametrai — bet nepakankami. Yra trys fiziniai niuansai, kurie gali padaryti net techniškai tinkamą akumuliatorių netinkamu jūsų automobiliui.
Pirmoji klaida: bortiklio tipas (B13 prieš B00)
Didžioji dalis europietiškų automobilių — „Volkswagen”, „Škoda”, „Renault”, „Opel” — naudoja apatinį tvirtinimą per specialią pritaikymui skirtą plokštelę. Ji įsitvirtina į pažymėtą apatiniu bortiku akumuliatoriaus korpuso iškyšą (standartiškai žymimą B13). Jei naujasis akumuliatorius turi lygias šonines sienas (standartas B00) — bortiklio nėra, plokštelė neturi į ką atsiremti.
Važiuojant nelygia danga akumuliatorius pradeda „šokinėti”. Tai ne diskomfortas — tai pražūtis vidinėms plokštelėms. Vibracija greitai atskelia aktyvią masę, šlakas nusėda į dugną, o po kurio laiko — vidinis trumpas jungimas. Servisas konstatuoja: akumuliatorius negyvas, nors jam vos keli mėnesiai.
Prieš pirkdami: pažiūrėkite į seno akumuliatoriaus apačią. Ar yra iškyša? Jei taip — naujasis privalo turėti tą pačią.
Antroji klaida: korpuso aukštis — 15 mm sprendžia viską
Krosoveriuose ir sedanuose su viršutiniu prispaudžiamu laikikliu aukštis yra kritinis matmuo. Europietiškasis standartas numato 190 mm aukščio korpusą. „Ford”, „Opel” ir kai kurių kitų modelių skirtimai suprojektuoti 175 mm aukščiui — tai vadinamieji „žemi” korpusai.
Jei įdėsite žemesnį vietoj aukštesnio — skirtis neprispaus akumuliatoriaus, jis judės važiuojant. Jei įdėsite aukštesnį vietoj žemesnio — varžtai gali neturėti pakankamai ilgio, arba — rimčiau — akumuliatorius atsiremtų į dangčio metalą. Pliusiniam gnybtui kontaktuojant su metalu kyla trumpojo jungimo rizika.
Skirtumas 15 mm atrodo menkas. Tačiau tai nelygus kompromisas — čia arba tinka, arba ne.
Ką daryti: prieš pirkdami išmatuokite atstumą nuo akumuliatoriaus pagrindo iki viršutinės skirties arba dangčio vidinės dalies. Tai trunka 30 sekundžių.
Trečioji klaida: gnybtų padėtis ir laido ilgis
Azijietiškų automobilių akumuliatoriuose gnybtai paprastai kyla aukštai virš viršutinės dangos. Europietiškuose — gnybtai dažniau įleidžiami į nišas. Jei pasirinksite netinkamą tipą, gamyklinio laido ilgio gali nepakakti patogiam prijungimui be įtempimo.
Ir čia ne tik patogumas. Nuolat įtemptas laidas, veikiamas variklio vibracijos, ilgainiui suformuoja mikro įtrūkimus švino gnybtų sujungimuose. Elektrolitas prasiskverbia išorėn. Pasak „Inter Cars Lietuva” specialistų, akumuliatorių gedimų, susijusių su netinkamu montavimu, servisuose pasitaiko reguliariai — ypač tada, kai pakeitimas buvo atliktas savarankiškai.
Ar to pakanka? Gali atrodyti, kad trys niuansai — smulkmena. Bet kiekvienas iš jų atskirai gali padaryti naują akumuliatorių nefunkcionalų arba pavojingą.
Dar vienas dalykas: AGM ir EFB — ne tik tipas, bet ir tvarka
Papildomai verta prisiminti, kad automobiliuose su „Start-Stop” sistema negalima tiesiog įdėti standartinio švino rūgšties akumuliatoriaus. Jis fiziškai telpa — bet dėl dažno pakartotinio paleidimo susidėvi per kelias savaites.
AGM akumuliatorių reikia keisti tik AGM. EFB galima pakeisti EFB arba AGM — bet ne žemesnio tipo. Jei automobilio kompiuteris nebus informuotas apie keitimą per diagnostikos įrenginį, gali likti aktyvūs įspėjamieji pranešimai arba sutriks energijos valdymo sistema.
Prieš pirkdami akumuliatorių — patikrinkite tris dalykus: bortiklio buvimą, tikslų aukštį, gnybtų išdėstymą. Talpa ir srovė svarbios. Bet be šių trijų — net geriausia baterija gali netilpti ten, kur jai vieta.
