Ar žinote, kaip elgtis kilus gaisrui automobilyje? Net jei prieš kelerius metus ką nors apie tai skaitėte ar net buvote apmokytas, nuo to laiko daug kas pasikeitė – prieš daugelį metų duoti geri patarimai šiandien gali būti pražūtingi. Ir tai susiję ne tik su elektromobiliais!
Apie automobilių gaisrus kalbama nedažnai, o apie juos paprastai daug kalbama tada, kai juose žūsta žmonės, kai liepsnoja egzotiškas automobilis, o ypač kai tai yra elektromobilis. Tuo tarpu automobilių gaisrai yra gana dažni.
Kokios yra dažniausios automobilių gaisrų priežastys?
Degalų (dyzelino, benzino, suskystintų dujų) nuotėkis – tiek benzinas, tiek dyzelinas yra degūs, nors, žinoma, benzininių automobilių atveju gaisro pavojus yra daug didesnis, nes degalų nuotėkio atveju gaisrui kilti užtenka kibirkšties arba net degalų ir įkaitusio elemento, pvz., išmetimo kolektoriaus, sąlyčio. Tai nereiškia, kad dyzelinis automobilis negali užsidegti – šiuolaikiniuose automobiliuose variklio skyriuose paprastai būna daug garso izoliacinių medžiagų (kilimėlių, putų), kurios, įvykus net mažiausiam degalų nuotėkiui, gali įmirkti ištisas savaites, o vėliau, veikiamos kibirkšties ar tiesiog perkaitimo, virsti degtuku, kurį sunku užgesinti per sekundės dalį. Automobiliai, kuriuose įrengtos suskystintų dujų sistemos, yra ypač linkę į gaisrus, tačiau taip yra ne dėl specifinių degalų savybių, o dėl to, kad dauguma sistemų montuojamos dirbtuvėse, o montavimo kultūra ir naudojamų sudedamųjų dalių kokybė gali labai skirtis (prastai nutiesti laidai, blogai sumontuoti dangteliai).
Atsargiai: jau kelerius metus degalai turi vis daugiau biokomponentų priemaišų (dabartiniame standartiniame benzine yra iki 10 proc. alkoholio priemaišų), o degalų vamzdynai ir sandarikliai nesuderinami su tokiais degalais; jie gali garuoti ir ištirpti, todėl gali atsirasti degalų nuotėkis. Kitas rizikos veiksnys – degalų bakų korozija. Nors dauguma šiandien parduodamų automobilių jau turi plastikinius bakus, net ir kelerių metų senumo automobiliuose vis dar yra metalinių bakų. Degalų kvapas šalia automobilio yra rimtas pavojaus signalas, kurio nereikėtų ignoruoti.
Trumpasis jungimas elektros sistemoje, sugedę kontaktai, įžeminimo problemos – čia dažniausiai problemų kyla dėl neprofesionaliai atliktų pakeitimų ir remonto darbų, taip pat sumontavus ne gamyklinius priedus, pvz., signalizaciją, automobilio garso įrangą ar suskystintų dujų sistemas. Kitos gaisro priežastys – įžeminimo gedimai, nudilusi kabelių izoliacija ir atsilaisvinę kontaktai arba sniegas. Gaisras dėl trumpojo jungimo gali kilti ir stovinčiame automobilyje. Trumpasis jungimas taip pat gali įvykti dėl užliejimo arba automobilio praeities po užliejimo.
Perkaitimas – kalbama ne tik apie variklio perkaitimo poveikį, atsirandantį dėl aušinimo sistemos defekto ar nepakankamo variklio tepimo – visiškai veikiančiame automobilyje taip pat gali įvykti sudedamųjų dalių perkaitimas, pvz., pakanka, kad automobilis būtų sustabdytas eisme kietųjų dalelių filtrui degant, o tarp filtro ir kėbulo nebūtų šiluminio skydo arba kad išmetimo vamzdis būtų pasislinkęs tiesiog keliais centimetrais nuo tinkamos padėties. Po variklio dangčiu esanti alyva įmirkyta garso izoliacija gali užsidegti nuo įkaitusio turbokompresoriaus arba katalizatoriaus.
Išsiliejusi variklio alyva – atvėsusi alyva nėra degi, tačiau alyvos garai, lašantys ant įkaitusio kolektoriaus, gali užsidegti nuo menkiausios kibirkšties ar net vien nuo karščio. Nutekėjusi alyva taip pat gali įmirkti į garso izoliacinius kilimėlius ir putas, todėl jie tampa degūs.
Konstrukcijos ir gamybos defektai – jie gali turėti įtakos elektros ir elektronikos sistemoms (pvz., trumpas jungimas ABS siurblyje), degalų sistemai, taip pat, pavyzdžiui, išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo sistemai. Pastaraisiais metais didžiausią automobilių gaisrų seriją sukėlė daugelio BMW dyzelinių variklių gamybos defektas. Šių variklių pavojaus šaltinis – nesandarus išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistemos radiatorius, pro kurį išteka skystis su glikoliu. Nutekėjęs skystis susimaišo su suodžiais ir alyva įsiurbimo kanale ir sudaro mišinį, kuris įsigeria į garso izoliacinius kilimėlius ir, esant aukštai temperatūrai, gali užsidegti. Nustačius gaisro pavojų keliantį defektą, gamintojai vykdo plataus masto atšaukimo kampanijas – reguliariai prižiūrimų automobilių pavojus turėtų būti greitai pašalintas.
Eismo įvykis – smarkiai susidūrus gali būti pažeistos degalų tiekimo linijos arba degalų bakas, o naujesniuose automobiliuose – ir traukos baterijos (elektrinėse ir hibridinėse transporto priemonėse). Tačiau verta žinoti, kad tokių akumuliatorių korpusai yra gana gerai šarvuoti, todėl, kad būtų pažeisti elementai, smūgis turi būti tikrai stiprus.
Atsargiai: gaisrai dažnai kyla ir dėl neprofesionalaus remonto po avarijos.
Traukos akumuliatorių stebinčios elektronikos gedimas – automobilių atveju gaisrai įkrovimo metu kyla itin retai, tačiau elektrinių paspirtukų ar motorolerių atveju rizika yra didelė – tokia įranga prie įkroviklio turėtų būti prijungta tokiose vietose, kur aplinkui nėra degių medžiagų.
Ką daryti, jei automobilis pradeda degti?
Jei važiuojant automobiliu kyla gaisras, paprastai pirmiausia pasirodo dūmai (kartais iš pradžių tik degėsių kvapas), o kartais užsidega gedimo indikatoriaus lemputės.
- Sustabdykite automobilį saugioje vietoje, bet kuo greičiau. Geriau palikti automobilį viduryje kelio nei stovėti šalia kitų automobilių ar siauroje gatvėje. Vieta turėtų būti tokia, kad ugniagesiai galėtų privažiuoti prie automobilio ir kad netoliese nebūtų kitų automobilių, kuriuos reikėtų prižiūrėti.
- Išjunkite variklį, įjunkite avarinius žibintus, atrakinkite variklio dangtį (vėliau tai gali palengvinti ugniagesių darbą), bet jo neatidarykite.
- Nedelsiant evakuuokite keleivius (greitkeliuose ar automagistralėse būtinai už apsauginių atitvarų).
- Neįkvėpkite dūmų – jie gali būti mirtinai nuodingi.
- Skambinkite pagalbos telefonu (112) ir praneškite, koks automobilis yra susijęs (vidaus degimo, elektrinis, suskystintų dujų).
- Jei tai yra elektrinis automobilis ir iš po automobilio kyla dūmai, nebandykite gesinti, pasitraukite saugiu atstumu ir laukite pagalbos. Atsiradus dūmams, gaisras gali labai greitai išplisti ir jo neįmanoma užgesinti automobilio gesintuvu. Daugiausia gesintuvas gali padėti suvaldyti automobilio salone esančios 12 voltų sistemos gaisrą.
- Jei važiuojate senesniu vidaus degimo automobiliu ir iš po variklio dangčio arba prietaisų skydelio veržiasi dūmai, jei turite gesintuvą, galite bandyti juos užgesinti. Tačiau turite nepamiršti, kad kilograminis gesintuvas veikia tik kelias gesinimo sekundes, o pigesni gesintuvų modeliai (paprastai tie, kurie neturi slėgio matuoklio) reikalauja griežtai laikytis instrukcijų ir dažnai veikia tik tam tikroje padėtyje.
- Jei įmanoma, kvieskite pagalbą, stabdykite kitus vairuotojus, o geriausia, jei galite sustabdyti sunkvežimį ar autobusą – vienas kg gesintuvas, kokį paprastai vežiojatės automobilyje, daug nepadės, tačiau keli gesintuvai, ypač didesni sunkvežimiuose, akivaizdžiai padidina sėkmės tikimybę.
- Jei tai yra vidaus degimo varikliu varomi automobiliai, nuo tada, kai iš po variklio dangčio pasirodo dūmai, iki tol, kol automobilį apima liepsnos, paprastai praeina kelios minutės. Visiškai kitokia situacija susiklosto, kai, pavyzdžiui, gaisras kyla dėl avarijos ir kuro bako nuotėkio – čia ugnis gali išplisti beveik iš karto.
- Jei norite užgesinti po variklio dangčiu kilusį gaisrą, niekada jo visiškai neatidarykite, nes taip į ugnį pateks daugiau oro ir situacija dar labiau pablogės. Gesinimo priemonę purkškite per šiek tiek pravertą variklio dangtį.
- Įspėjimas: nuo 2015 m. beveik visuose naujuose automobiliuose įrengta oro kondicionavimo sistema, pripildyta degiojo šaldymo agento R1234yf, kuris ne tik gali sukelti gaisrą, jei patenka, pavyzdžiui, ant įkaitusio kolektoriaus ar turbokompresoriaus, bet ir susidaro labai nuodinga ir pavojinga fluoro vandenilio rūgštis, kai šis šaldymo agentas sudega. Pakanka vienintelio tokių garų įkvėpimo, kad kiltų rimtas pavojus sveikatai. Jei tai nėra būtina, pavyzdžiui, siekiant išgelbėti automobilyje įstrigusių keleivių gyvybes, dėl savo pačių saugumo geriau nebandykite patys gesinti gaisro po tokių automobilių variklių dangčiais, o leiskite tai atlikti tinkamai įrengtoms ir apmokytoms tarnyboms.
- Net jei pavyko užgesinti automobilį, nebandykite jo užvesti iš naujo, kvieskite techninę pagalbą!
Kokią problemą kelia elektromobilių gesinimas?
Elektromobilių ir hibridinių automobilių traukos akumuliatoriai yra ne pavieniai akumuliatoriai, kaip vidaus degimo varikliais varomuose automobiliuose, o įkapsuliuoti kelių elementų paketai. Užtenka pažeisti vieną iš elementų, kad įvyktų nelaimė!
Problema yra reiškinys, vadinamas „terminiu pabėgimu“ arba šiluminiu nestabilumu. Tai itin sunkiai sustabdoma „grandininė reakcija“. Užtenka trumpojo jungimo arba per didelio įtampos padidėjimo viename elemente (pvz., dėl mechaninio pažeidimo, pavyzdžiui, peršauto korpuso per avariją), taip pat dėl BMS (sistemos, kuri stebi akumuliatoriaus veikimą ir įkrovimą) gedimo, kad elementas pradėtų sparčiai šilti.
Pirmiausia pažeidžiamas separatorius, todėl temperatūra dar labiau pakyla, įkaitęs katodas išskiria deguonį, kuris reaguoja su elektrolitu ir užsidega. Vienos ląstelės užsidegimo metu išsiskyrusi šiluma perkaitina kitas bendrame korpuse esančias ląsteles, todėl kyla tolesni gaisrai.
Įprasti gesinimo būdai, pavyzdžiui, naudojant gesintuvą arba gesinimo putas, yra mažai veiksmingi, nes visas procesas vyksta uždaroje kameroje, o teigiamas išsiskiriančių dujų slėgis neleidžia gesinimo priemonei patekti į vidų. Nutraukus oro tiekimą, gaisro taip pat nepavyks užgesinti, nes deguonis gaunamas iš įkaitusiose kamerose vykstančių reakcijų. Gera žinia ta, kad pastaraisiais metais gamintojai ir ugniagesių komandos daug nuveikė, kad sumažintų šį pavojų – pakeista akumuliatorių konstrukcija, korpusuose įrengti specialūs dangteliai, kurie lydosi ne per aukštoje temperatūroje, todėl akumuliatoriaus vidų galima užpilti gesinimo priemone, o ugniagesių komandos, be kita ko, vis dažniau aprūpinamos įranga, leidžiančia pradurti akumuliatorių korpusus. Cisternos, į kurias kadaise buvo metami degantys ar dūžtantys elektromobiliai, vis rečiau pasitaiko.
Ugniagesiams sekasi vis geriau ir geriau
Dėl naujų metodų užgesinti elektromobilį užtrunka šiek tiek ilgiau nei gesinti vidaus degimo automobilį, nors po to gali prireikti kelių valandų, kol bus atvėsintas perdegęs akumuliatorius, kad gaisras vėl neįsiliepsnotų.
Verta žinoti, kad nuo ląstelės pažeidimo, pavyzdžiui, avarijos metu, iki šiluminio nestabilumo, dėl kurio kyla gaisras, gali praeiti daug valandų, kartais net dienų. Elektromobilis po avarijos gali pradėti degti po daugelio valandų. Po susidūrimo toks automobilis turėtų būti kruopščiai diagnozuotas ir, kol nenustatytas žalos mastas, neturėtų stovėti šalia kitų automobilių ar degių objektų.
