Automobilio kilimėlių valymas atrodo paprastas darbas, tačiau pasirinkus netinkamą būdą galima sugadinti ne tik pačius kilimėlius, bet ir skalbimo mašiną. Ypač daug klausimų kyla dėl tekstilinių kilimėlių – juk iš pirmo žvilgsnio jie mažai kuo skiriasi nuo storesnio buitinio audinio.
Vis dėlto automobilio kilimėliai gaminami kitaip nei drabužiai ar vonios kilimėliai. Todėl prieš dedant juos į skalbimo mašiną verta įvertinti jų medžiagą, svorį ir apatinio sluoksnio konstrukciją.
Kodėl automobilio kilimėlių skalbimas mašinoje kelia riziką?
Automobilio kilimėliai kasdien surenka smėlį, žemes, druskas, smulkius akmenukus, dulkes ir kitus nešvarumus. Lietuvos klimato sąlygomis problema ypač išryškėja rudenį ir žiemą, kai į saloną kartu su avalyne patenka vanduo, purvas ir keliuose naudojamos druskos.
Skalbimo mašina gali atrodyti kaip greičiausias būdas viso to atsikratyti. Tačiau, kaip pažymi automobilių temomis rašantis leidinys „SlashGear“, dauguma automobilinių kilimėlių nėra skirti tokiam valymo būdui.
Pagrindinės rizikos yra kelios:
- kilimėlis gali deformuotis arba susisukti;
- guminis pagrindas gali sutrūkinėti;
- gali atsiskirti keli kilimėlio sluoksniai;
- sunkus kilimėlis gali išbalansuoti skalbimo mašinos būgną;
- smėlis, žemės ir kiti nešvarumai gali patekti į skalbyklės sistemą;
- intensyvus gręžimas gali pažeisti kilimėlio kraštus ir tvirtinimo vietas.
Kuriuos kilimėlius teoriškai galima skalbti?
Mažiausia rizika kyla naudojant plonus ir lengvus tekstilinius kilimėlius, pagamintus beveik vien iš audinio. Tačiau net ir tokiu atveju pirmiausia reikėtų patikrinti gamintojo priežiūros instrukciją arba etiketę.
Jeigu gamintojas aiškiai nurodo, kad gaminio negalima skalbti skalbimo mašinoje, tokios rekomendacijos ignoruoti nereikėtų.
Problema ta, kad nemaža dalis tekstilinių automobilio kilimėlių iš tikrųjų nėra vien tekstiliniai. Jų apačioje dažnai yra guminis, putų ar kitos neslystančios medžiagos sluoksnis.
Būtent šis sluoksnis gali neatlaikyti skalbimo, ypač aukštesnėje temperatūroje. Dėl mechaninio poveikio ir šilumos medžiagos gali deformuotis, o skirtingi sluoksniai – pradėti atsiskirti.
Guminių kilimėlių į skalbyklę geriau nedėti
Su guminiais ir sunkiais universaliais visiems metų laikams skirtais kilimėliais situacija dar paprastesnė – skalbimo mašina jiems nėra tinkamas valymo būdas.
Guminiai kilimėliai yra palyginti sunkūs, o prisigėrę ar aplipę vandeniu ir nešvarumais gali sukelti labai didelę netolygią apkrovą. Būgnui pradėjus suktis didesniu greičiu, toks daiktas skalbyklėje juda visiškai kitaip nei drabužiai.
Buitinės technikos specialistai paprastai rekomenduoja į skalbyklę nedėti sunkių daiktų, kurių gamintojas nėra nurodęs kaip tinkamų skalbti mašinoje. Automobilio kilimėlio sutaupytos kelios valymo minutės nėra vertos galimo skalbyklės remonto.
Smėlis gali būti ne mažesnė problema nei pats kilimėlis
Yra dar viena dažnai pamirštama problema. Net jei pats tekstilinis kilimėlis atlaikytų skalbimą, jame gali būti labai daug smėlio.
Dalį jo galima pašalinti dulkių siurbliu, tačiau smulkios dalelės lieka giliai audinyje. Skalbimo metu jos išplaunamos ir patenka į skalbyklę.
Dėl to prieš bet kokį šlapią automobilio kilimėlių valymą verta:
- išimti kilimėlius iš automobilio;
- gerai juos išpurtyti;
- kruopščiai išsiurbti abi puses;
- pašalinti prilipusį purvą ir smulkius akmenukus;
- tik tada pradėti plovimą.
Kaip saugiai išplauti guminius automobilio kilimėlius?
Guminiams kilimėliams sudėtingos įrangos paprastai nereikia. Juos galima išimti iš automobilio, nuplauti vandeniu ir išvalyti šepečiu bei automobilių salonui ar gumai tinkama valymo priemone.
Po plovimo svarbu pašalinti priemonės likučius ir leisti kilimėliams visiškai išdžiūti. Šlapių kilimėlių nereikėtų iš karto dėti atgal į automobilį, ypač jeigu po jais yra tekstilinė grindų danga.
Rudenį ir žiemą salone besikaupianti drėgmė gali paskatinti langų rasojimą ir nemalonaus kvapo atsiradimą.
O kaip tinkamai valyti tekstilinius kilimėlius?
Tekstiliniams kilimėliams geriausiai tinka kruopštus siurbimas ir speciali tekstilės valymo priemonė. Labai nešvariems kilimėliams galima naudoti plaunantį siurblį arba ekstrakcinio valymo įrangą.
Valymo priemonės taip pat nereikėtų naudoti per daug. Didelis vandens kiekis gali prasiskverbti į apatinius kilimėlio sluoksnius, todėl džiūvimas užtruks gerokai ilgiau.
Šiltu metų laiku kilimėlius patogu džiovinti gerai vėdinamoje vietoje. Tačiau prieš grąžinant juos į automobilį būtina įsitikinti, kad išdžiūvo ne tik paviršius, bet ir visas pagrindas.
Ypač svarbu patikrinti vairuotojo kilimėlį
Po valymo vairuotojo kilimėlį būtina tinkamai pritvirtinti prie gamyklinių fiksatorių, jeigu automobilis juos turi. Tai nėra vien estetikos klausimas.
Netinkamai padėtas ar susiraitęs kilimėlis gali pasislinkti pedalų link. Todėl kilimėlis neturi trukdyti iki galo nuspausti stabdžių, sankabos ar akceleratoriaus pedalo ir negali patekti po pedalais.
Jeigu po skalbimo tekstilinis kilimėlis deformavosi, jo pagrindas atsiskyrė arba kraštai pradėjo riestis, saugiausias sprendimas gali būti tokį kilimėlį pakeisti.
Trumpa taisyklė, kurią verta prisiminti
Guminių ir sunkių universalių automobilio kilimėlių į skalbimo mašiną dėti nereikėtų. Plonus tekstilinius kilimėlius galima svarstyti skalbti tik tuomet, kai tai leidžia jų gamintojas ir nėra jautraus guminio ar putų pagrindo.
Jeigu kyla abejonių, rankinis plovimas arba tekstilės valymo įranga yra saugesnis pasirinkimas. Taip sumažinama rizika sugadinti ir kilimėlį, ir gerokai brangesnę skalbimo mašiną.
O kaip automobilio kilimėlius valote jūs – plaunate rankomis, naudojate plaunantį siurblį ar esate bandę skalbimo mašiną? Pasidalykite patirtimi komentaruose.
