Spalio rytas, 7:10, automobilis prie namų. Užvedi variklį, pučia šiltas oras – ir priekinis stiklas iš vidaus akimirksniu pabąla. Delnu nubrauki ratą priešais akis, išvažiuoji. Po dviejų šviesoforų rasa jau grįžusi į tą pačią vietą, tik dabar su dryžiais ir pirštų atspaudais.
Aprasoję stiklai rudenį pasiduoda ne šilumai, o sausam orui. Tai dvi skirtingos sąvokos, ir būtent nuo jų supainiojimo priklauso, ar kelią matysi po minutės, ar po dešimties – jau važiuodamas.
Rasa ant stiklo – drėgmės, ne temperatūros problema
Vanduo į saloną keliauja nepastebimai. Šlapi batai, prisigėrę kilimėliai, striukė ant keleivio sėdynės, iškvepiamas oras. Šiltas oras sulaiko daugiau vandens garų nei šaltas, todėl kai toks oras pasiekia per naktį atvėsusį stiklą, garai ant jo iškart kondensuojasi – lygiai taip, kaip ant šaltos stiklinės vasarą.
Todėl šildymas vienas pats problemos neišsprendžia. Pučiant šiltą, bet drėgną orą, stiklas trumpam nušvinta, o drėgmė persikelia kitur – ant šoninių stiklų, ant užpakalinio, ant veidrodėlių. Kai kurie mygtukai automobilyje atrodo nereikalingi – kol spalio rytą prireikia matyti kelią.
Kokį pūtimą įjungti, kai aprasoję stiklai
Veiksmų seka beveik visuose automobiliuose ta pati:
- Nukreipkite oro srovę tik į priekinį stiklą ir įjunkite didžiausią ventiliatoriaus greitį.
- Paspauskite kondicionieriaus (A/C) mygtuką – jis orą ne tik šaldo, bet ir ištraukia iš jo vandens garus.
- Palikite išorinio oro režimą, ne recirkuliaciją.
- Temperatūrą kelkite tik tiek, kiek reikia komfortui. Džiovina ne šiluma, o sausas oras.
Užpakalinio stiklo šildymą įjunkite iš karto, o ne tada, kai jau norite atbulomis išvažiuoti iš stovėjimo vietos – kaitinimo siūlai veikia lėčiau nei ventiliatorius. Gamintojų instrukcijose tas pats nurodoma vienu simboliu: stiklas su rodyklėmis į viršų. Tai ne šildymo, o džiovinimo režimas.
O kas, jei automobilyje kondicionieriaus nėra?
Tada lieka vienintelis variantas – šiltas pūtimas į stiklą su įjungtu išorinio oro režimu ir praverstu langu. Šaltas lauko oras drėgmės laiko mažai, todėl, įleistas į saloną ir pašildytas, jis veikia kaip sausintuvas. Užtrunka ilgiau, bet veikia.
Recirkuliacija – mygtukas, kuris čia veikia prieš jus
Recirkuliacijos režimu salone ratu varinėjamas tas pats oras su visa jame esančia drėgme. Kol kvėpuoja du ar trys žmonės, garų tik daugėja. Žiemą tai pirmas refleksas – juk taip salonas sušyla greičiau. Tik stiklai tuo metu džiūsta prasčiausiai iš visų galimų nustatymų.
Recirkuliacija turi vieną aiškią vietą: trumpai, kai lenkiate dūmus leidžiantį vilkiką arba stovite sausakimšoje eilėje. Stiklų džiovinimas į tą sąrašą nepatenka.
Delnas, laikraštis ir kiti triukai, kurie kenkia
Nubraukus rasą delnu, ant stiklo lieka nematomas riebus sluoksnis. Būtent prie jo drėgmė kimba lengviausiai, todėl kitą rytą rasa sugrįžta greičiau ir pasiskirsto nelygiai – dryžiais, kurie prieš žibintus šviečia kaip matinė plėvelė. Tas pats su servetėlėmis ir laikraščiu.
Daugelis mūsų taip darė metus ar dešimt – ir tik vėliau sužinojo, kad patys gaminasi problemą kitai dienai. Stiklą iš vidaus verta normaliai nuplauti stiklų valikliu ir mikrofibra, o paskui džiovinti tik oru.
Važiavimas pro nubrauktą skylutę ir KET
Atskiro Kelių eismo taisyklių punkto, kuris įvardytų aprasojusį stiklą, nėra. Bet Kelių policijos išaiškinimuose nurodoma paprasta taisyklė: kelionės negalima pradėti ar tęsti tol, kol nepašalintos aplinkybės, trukdančios saugiai dalyvauti eisme. Ribotas matomumas yra būtent tokia aplinkybė, o kiekvieną situaciją pareigūnas vertina atskirai – pagal ANK gresia administracinė bauda.
Kiek rimtai taisyklės vertina matomumą, rodo kitas pavyzdys. KET 234.4 punktas draudžia važiuoti, jei lyjant, sningant ar esant rūkui neveikia vairuotojo pusės stiklo valytuvas, o pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį už važiavimą su gedimu, dėl kurio KET važiuoti draudžia, numatyta 50–100 eurų bauda. Valytuvas ir aprasojęs stiklas sprendžia tą patį klausimą: ar vairuotojas mato kelią.
Drėgmę mažinkite dar prieš rytą
Jeigu stiklai džiūsta ilgiau nei anksčiau, dažniausiai kaltas ne kondicionierius. Serviso meistras, su kuriuo kalbėjomės, patvirtino: rudenį pirmas tikrinamas dalykas yra užsikišęs salono filtras – pro jį tiesiog praeina per mažai oro, todėl pūtimas į stiklą tampa vangus. Lietuvos servisų kainoraščiuose filtro keitimas su detale kainuoja maždaug 10–40 eurų, o keisti rekomenduojama kartą per metus arba kas 15 000–25 000 km.
Prie to pridėkite tris įpročius: išimti ir išdžiovinti kilimėlius, nelaikyti salone šlapių skudurų ir po kelionės minutę pavėdinti automobilį atidarius dvejas dureles. Patikrinkite, kada salono filtrą keitėte paskutinį kartą – serviso knygelėje tai užtrunka penkias minutes, o rudens rytais sutaupo kelias.
