Ištraukus variklio alyvos matuoklį ir pamačius beveik juodą skystį, nesunku pagalvoti apie prastą variklio būklę ar per ilgai nekeistą alyvą. Tačiau vien spalva tokios išvados daryti negalima. Ypač dyzeliniuose varikliuose šviežia alyva gali patamsėti gana greitai, nors jos eksploatacinės savybės dar būtų visiškai tinkamos.
Lenkijos leidinys „Auto Świat“ atkreipia dėmesį, kad alyvos spalva nėra patikimas jos kokybės ar likusio naudojimo laiko matas. Vertinant automobilio būklę daug svarbiau žinoti, kada ir kokia alyva buvo pilta, kiek kilometrų automobilis nuvažiavo po keitimo ir ar naudojamas tepalas atitinka konkretaus variklio gamintojo reikalavimus.
Kodėl variklio alyva tamsėja?
Variklio alyva atlieka gerokai daugiau funkcijų nei vien sutepa judančias detales. Ji padeda šalinti šilumą, saugo paviršius nuo korozijos ir surenka dalį degimo proceso metu susidarančių teršalų.
Šiuolaikinėse alyvose naudojami detergentai ir dispersantai padeda išlaikyti smulkias teršalų daleles suspensijoje, kad šios nesikauptų ant vidinių variklio paviršių. Todėl tamsėjanti alyva tam tikrais atvejais kaip tik rodo, kad ji atlieka savo darbą.
Šis efektas ypač ryškus dyzeliniuose varikliuose. Degimo metu juose susidaro suodžių, kurių dalis patenka į alyvą. Dėl to net palyginti neseniai pakeistas tepalas gali tapti labai tamsus.
Juoda spalva dar nereiškia, kad alyvą būtina keisti
Viena dažniausių klaidų – vertinti alyvos likusį tarnavimo laiką vien pagal jos spalvą. Tamsus skystis nebūtinai yra „sudegęs“ ar nebetinkamas naudoti.
Lygiai taip pat šviesi alyva automatiškai nereiškia, kad ji yra puikios būklės. Jos priedai gali būti išsekę, klampa pakitusi, o eksploatacijos terminas pasibaigęs, nors vizualiai skystis dar atrodo gana švarus.
Todėl patikimesnis orientyras yra automobilio gamintojo nustatytas techninės priežiūros grafikas. Reikia atsižvelgti ne tik į ridą, bet ir į laiką bei naudojimo sąlygas.
Trumpi važiavimai alyvai nėra lengvas režimas
Automobilis, kuris per metus nuvažiuoja nedaug kilometrų, nebūtinai eksploatuojamas švelniai. Dažni kelių kilometrų maršrutai mieste gali būti gana sunkus režimas varikliui.
Variklis ne visada spėja pasiekti normalią darbinę temperatūrą, alyvoje gali kauptis drėgmė ir degalų likučiai. Todėl vien nedidelė metinė rida nėra pakankama priežastis neribotai atidėlioti alyvos keitimą.
„Auto Świat“ kaip praktišką orientyrą mini maždaug 10–15 tūkst. km keitimo intervalą, tačiau tai nėra universali taisyklė kiekvienam automobiliui. Pirmiausia būtina vadovautis konkretaus variklio gamintojo specifikacija, o sudėtingomis eksploatacijos sąlygomis intervalas gali būti trumpinamas.
Perkant naudotą automobilį spalva irgi mažai ką įrodo
Blizganti, šviesi alyva ant matuoklio gali atrodyti kaip gerai prižiūrėto automobilio požymis, tačiau pardavėjas galėjo ją pakeisti prieš pat automobilio pardavimą. Todėl vien vizualus patikrinimas neatskleidžia ankstesnės priežiūros istorijos.
Daug vertingesni yra sąskaitos už techninę priežiūrą, serviso įrašai ir informacija apie realius keitimo intervalus. Taip pat verta patikrinti, ar variklis nepraranda alyvos, ar nėra nuotėkių ir neįprastų išmetamųjų dujų.
Svarbiausia ne tik klampa
Dar viena dažna klaida – alyvą rinktis tik pagal žymėjimą, pavyzdžiui, 5W-30 ar 0W-20. Klampa yra svarbi, tačiau tai tik dalis reikalavimų.
Gamintojai nurodo ir konkrečias alyvos specifikacijas bei patvirtinimus. Du vienodos klampos produktai gali turėti skirtingus priedų paketus ir būti skirti skirtingos konstrukcijos varikliams.
Tai ypač aktualu moderniems dyzeliniams automobiliams su kietųjų dalelių filtrais, turbokompresoriais bei šiuolaikiniams benzininiams varikliams. Netinkama alyva ilgainiui gali turėti neigiamos įtakos emisijų kontrolės sistemoms ar variklio komponentams.
Kada tamsi alyva vis dėlto turėtų kelti įtarimų?
Nerimą turėtų kelti ne pati spalva, o kartu pasirodantys kiti simptomai. Verta kreiptis į servisą, jei alyvos lygis greitai krinta, matomi nuotėkiai, atsiranda melsvų išmetamųjų dujų, alyvoje pastebima metalo dalelių ar jos konsistencija akivaizdžiai pakitusi.
Taip pat nereikėtų ignoruoti situacijos, kai nežinoma, kada alyva buvo keista paskutinį kartą. Tokiu atveju saugiau atlikti techninę priežiūrą ir nuo tos datos pradėti aiškią automobilio aptarnavimo istoriją.
Ką verta prisiminti Lietuvos vairuotojui?
Lietuvoje automobiliai dažnai naudojami labai skirtingomis sąlygomis: nuo trumpų kasdienių kelionių mieste iki ilgų važiavimų magistralėmis, o temperatūrų skirtumas tarp vasaros ir žiemos gali būti didelis. Todėl vien universalus kilometražo skaičius ne visada tiksliai atspindi alyvos darbo sąlygas.
Patikimiausia laikytis gamintojo nustatytos specifikacijos ir priežiūros grafiko, o esant sunkiam eksploatacijos režimui pasitarti su kompetentingu servisu dėl trumpesnio intervalo.
Taigi juoda alyva ant matuoklio savaime nėra nuosprendis varikliui. Daug daugiau pasako alyvos lygis, jos keitimo istorija, tinkama specifikacija ir paties variklio elgesys.
