Kiekvieną kartą, kai automobilis su „start-stop” sistema sustoja prie šviesoforo, variklis išsijungia – ir po kelių sekundžių vėl užsiveda. Tarp šių dviejų momentų alyva turi spėti pasiekti visas trinties vietas praktiškai akimirksniu. Būtent šis, iš pirmo žvilgsnio smulkus, reikalavimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl gamintojai masiškai pereina prie itin skystos 0W-20 alyvos.
Dar prieš du dešimtmečius 5W-40 buvo laikoma tarsi aukso standartu daugumai variklių. Šiandien specifikacijos pasikeitė iš esmės – ir tai nėra vien rinkodaros triukas.
Kodėl skystesnė alyva reiškia mažiau prarastos energijos
Pagrindinis inžinierių tikslas – sumažinti hidrodinaminę varžą variklio viduje. Skysta, beveik vandeniui prilygstanti alyva, sukuria gerokai mažesnį pasipriešinimą besisukant alkūniniam velenui ir judant stūmoklių grupei. Tai leidžia varikliui lengviau įsibėgėti ir mažiau energijos švaistyti vidinei trinčiai įveikti – o kiekvienas sutaupytas procentas tiesiogiai atsiliepia degalų sąnaudoms ir CO2 išmetimui, kurį reikia suvaldyti pagal Euro 6d ir naujesnius standartus.
Kodėl tiršta alyva tiesiog netelpa į šiuolaikinį variklį
Yra ir grynai mechaninė priežastis. Šiuolaikiniai varikliai gaminami itin tiksliais įrenginiais, leidžiančiu pasiekti minimalius tarpelius tarp besitrinančių detalių. Į tokius siaurus tarpus tirštesnė alyva tiesiog nepajėgia efektyviai prasiskverbti – todėl 0W-20 naudojimas tampa ne rekomendacija, o būtinybe tinkamam tepimui užtikrinti.
Ir čia grįžtame prie „start-stop” sistemos. Miesto ciklu, kai variklis nuolat išjungiamas ir įjungiamas, alyva turi akimirksniu pasiekti visą sistemą po kiekvieno pakartotinio užvedimo. Skysta alyva pradeda cirkuliuoti daug greičiau nei tiršta – o būtent šaltas užvedimas sudaro didžiausią dalį viso variklio susidėvėjimo per visą jo tarnavimo laiką. Skysta alyva su 0W indeksu takumą išlaiko net ir esant itin žemai temperatūrai, taip apsaugodama nuo alyvos bado pirmosiomis sekundėmis po užvedimo.
Kada ši pati alyva tampa rizika, o ne privalumu
Bet ar tai reiškia, kad 0W-20 verta pilti į bet kurį automobilį? Ne. Su amžiumi variklio darbiniai tarpeliai didėja dėl natūralaus dėvėjimosi, o plona alyvos plėvelė, kurią suteikia 0W-20, gali tiesiog neatlaikyti darbinių apkrovų – tada atsiranda metalo trintis į metalą ir pagreitėjęs agregato gedimas. Šiuolaikinės šios klasės alyvos turi daug specialių priedų, kompensuojančių žemą klampą stipria plėvele, bet ir šie priedai turi savo efektyvumo ribą.
Sunku nepastebėti kontrasto: alyva, sukurta apsaugoti naujus, tiksliai apdorotus variklius, gali tapti rizikos veiksniu būtent tuose varikliuose, kuriems gamintojas jos niekada nenumatė.
Ką tai reiškia praktiškai Lietuvos vairuotojui
Nuolatinis stovėjimas spūstyse ir dažni sustojimai prie šviesoforų – kasdienybė daugumoje Lietuvos miestų, todėl būtent čia „start-stop” sistemos privalumai ir rizikos atsiskleidžia labiausiai. Toyota, Honda ir kai kurie kiti gamintojai jau seniai gamina modelius, kuriems 0W-20 numatyta gamykloje – tokiems automobiliams ši alyva ne pasirinkimas, o reikalavimas.
Vienas dalykas, kurio pamiršti negalima: mažos klampos alyvos greičiau praranda savo savybes veikiant aukštai temperatūrai ir degimo produktams. Todėl trumpesnis tarnybos intervalas – ne papildoma išlaida, o protinga kaina už ilgesnį variklio gyvenimą. Prieš perkant alyvą, visada verta remtis tik automobilio naudojimo instrukcija, nes kiekvieno variklio konstrukcinės ypatybės reikalauja specifinių tepimo medžiagos savybių stabiliam ir ilgalaikiam darbui.