Važiuodami nuo kalno perjungiate į neutralią pavarą — ir jaučiate, kad taupote. Rodyklė sąnaudų ekrane nukrenta. Greitis išlieka. Puiku. Tik štai problema: dauguma šiuolaikinių automobilių neutralioje pavaroje degina daugiau degalų nei su įjungta pavara ir atleistu akseleratoriumi. Tai ne teorija — tai DFCO sistemos fizika, integruota į beveik visus per pastaruosius 25–30 metų pagamintus automobilius. Kol degalų kainos Lietuvoje balandžio pabaigoje išlieka ties 1,97 €/l dyzelino ir 1,72 €/l benzino vidurkiu, vertinamas kiekvienas taupymo centimas. Tačiau ne visi „taupymo” būdai iš tikrųjų taupo.
Kodėl neutrali pavara nuo kalno — klaidinga fizika
DFCO (Deceleration Fuel Cut-Off) — tai sistema, kuri nutraukia degalų tiekimą į variklį, kai atleidžiate akseleratorių, bet pavara lieka įjungta. Variklio sūkiai išlaiko ratai per transmisiją — gravitacijos jėga iš esmės sukina variklį nemokamai. Momentinės sąnaudos — 0,0 l/100 km.
Perjungus į neutralią — situacija apsiverčia. Variklis atjungiamas nuo ratų ir turi išlaikyti laisvąją eigą pats. Tam reikia degalų: apie 0,5–1,0 l/val. Tai mažas skaičius, bet ne nulis — ir tai daugiau nei DFCO atveju.
Ar skiriasi reikšmingai? Vienas važiavimas nuo kalno — nelabai. Bet daugelis lietuvių vairuotojų, kurių maršrutai eina per kalvotas Žemaitijos ar Dzūkijos zonas, šį manevrą kartoja dešimtis kartų per dieną. Skaičiai tada tampa apčiuopiami.
Dar vienas aspektas — saugumas. Su įjungta pavara automobilis stabdo varikliu, greitis auga lėčiau, stabdžiai apkraunami mažiau. Neutralioje — visas sulėtėjimas tenka stabdžių diskams ir kaladėlėms. Lietuvos servisai tai pastebi: ankstyvas stabdžių dėvėjimasis pas vairuotojus, kurie reguliariai rieda „neutralia”, yra ne išimtis.
5 degalų taupymo patarimai, kurie iš tikrųjų veikia
Pirma: akseleravimas ir greičio laikymas. Staigus spaudimas ant akceleratoriaus — brangiausias eismo scenarijus. Automobilis trumpu laiku sunaudoja daugiausiai degalų. Lygus greitėjimas, stabilaus greičio laikymas ir ankstyvas sulėtėjimas artėjant prie sankryžos — tai trys veiksmai, kurie tiesiogiai mažina sąnaudas. Jei važiuojate mechanine pavarų dėže, junkite aukštesnę pavarą kuo anksčiau — optimalus diapazonas: 2 000–2 500 aps./min. dyzeliniam, 2 500–3 000 aps./min. benzininiam varikliui. Automatinė dėžė dažniausiai tai daro pati, tačiau „sporto” ar „manualo” režimas ją apriboja — nereikalingi manevrai.
Antra: padangų slėgis. Tai mažiausiai kainuojantis ir dažniausiai ignoruojamas taupymo būdas. Sumažėjus slėgiui vos 0,1 baro žemiau rekomenduojamo, degalų sąnaudos auga. Žemiau 1 psi (0,07 baro) rekomenduojamo lygio — sąnaudos padidėja apie 0,2 proc. Lietuvos sezoniniai temperatūrų svyravimai — nuo -20°C žiemą iki +30°C vasarą — reiškia, kad slėgis pasikeičia reikšmingai. Verta patikrinti bent kartą per mėnesį.
Trečia: automobilio svoris. Kiekvienas papildomas kilogramas reikalauja daugiau galios. Bagažinėje laikomi darbiniai įrankiai, žieminės padangos vasarą, golfo lazdelės visą sezoną — tai ne abstrakti problema. Praktinis patarimas: pašalinus 30 kg nereikalingo svorio iš 1 400 kg automobilio — taupymo poveikis nedidelis, bet pastovus.
Ketvirta: stogo bagažinė ir dėžė. Čia daugelis nustemba. Net tuščia stogo bagažinė padidina oro pasipriešinimą — ir tai ypač jaučiama greitkelyje. Greitkeliu 110 km/h greičiu su tuščia stogo bagažine sąnaudos gali išaugti 5–15 proc. Su pilna krovinių dėže — dar daugiau. Nuimkite bagažinę, kai jos nenaudojate.
Penkta: planavimas. Kas yra stovėjęs kamštyje ir žiūrėjęs, kaip sąnaudų skaitiklis rodo 15–20 l/100 km laisvąja eiga — tas žino, kad trumpos miesto kelionės yra brangiausias kilometrų tipas. Jei kasdieniai maršrutai dažnai trumpesni nei 5–7 km — variklis nepasiekia darbinės temperatūros, ir kiekviena kelionė kainuoja neproporcingai daug.
Techninė priežiūra kaip taupymo įrankis
Užsikimšęs oro filtras gali padidinti sąnaudas iki 20 proc. Sugedęs lambda zondas — iki 50 proc. Tai ne retorinis perspėjimas — tai skaičiai, kuriuos Lietuvos diagnostikos centrai fiksuoja reguliariai. Automobilis su netinkamai veikiančiu deguonies jutikliu kiekvieną kartą pildydamas baką sunaudoja vidutiniškai pora litrų daugiau nei turėtų.
Dyzeliniai vairuotojai — atskira tema. Važiavimas žemomis apsukomis ilgą laiką, kuriuo kartais bandoma taupyti, trukdo DPF filtrui regeneruotis. Filtrų keitimas — nuo 1 000 iki 2 500 eurų Lietuvos servisuose. Tai ne taupymas, o išlaidų atidėjimas.
Taisyklė paprasta: vairavimo klaidos kaupiasi lėtai, o pasimato tik kvite — arba sąskaitoje iš serviso.
