Atostogos baigėsi, grįžai prie automobilio — ir ratas nepajuda. Ne variklys, ne akumuliatorius. Rankinis stabdys. Dvi savaitės užtrauktas, ir stabdžių trinkelės tiesiog prilipo prie diskų. Tai ne retas atvejis: mechanikai tokius automobilius mato reguliariai, ypač po ilgesnių pertraukų. Ir problema prasideda nuo ko, kas atrodo visiškai normalu — užtraukto rankinio prieš išvažiuojant atostogų.
Kodėl rankinis stabdys ilgo stovėjimo metu gali tapti problema
Rankinis stabdys veikia paprastai: spaudžia trinkeles prie stabdžių diskų arba būgnų ir laiko automobilį vietoje. Trumpam stovėjimui — idealu. Bet kai ta pati padėtis išlaikoma kelias savaites, prasideda procesas, kurio niekas nesitiki.
Tarp trinkelių ir disko kaupiasi drėgmė. Metalas oksiduojasi. Frikcinė medžiaga — tai, iš ko pagamintos trinkelės — tiesiogine prasme prilimpa prie disko paviršiaus. Temperatūros svyravimai šį procesą spartina: naktį atvėsta, rytą atšyla, drėgmė kondensuojasi ir vėl garuoja — kiekvienas ciklas rūdijimą gilina.
Ir dar vienas dalykas, kurį svarbu žinoti: mechaniniai rankiniai stabdžiai turi trosą. Ilgai laikant traukimą, trosas lieka įtemptas. Po kelių savaičių jis gali deformuotis arba tiesiog priešintis atleidimui taip, kaip neturėtų.
Kas nutinka, kai bandote pajudėti
Vairuotojas grįžta, atleidžia rankinį, spaudžia dujų pedalą. Automobilis nepajuda arba pajuda su stipriu trūktelėjimu. Natūrali reakcija — daugiau dujų. Tai — blogiausia, ką galima daryti.
Staigus variklio momentas prieš užblokuotus ratus gali nutraukti trosą arba pažeisti trinkeles taip, kad jų keisti reikia iš karto. Servisas tokiais atvejais dažnai išduoda sąskaitą ne tik už trosą, bet ir už diskus ar būgnus, kurie atostogų metu sukorodavo nelygiomis vietomis.
Kaina — priklausomai nuo modelio ir pažeidimo laipsnio — gali siekti kelis šimtus eurų. Ir tai — tik dėl kelių savaičių stovėjimo viešoje vietoje.
Kaip saugiai palikti automobilį ilgam
Sprendimas paprastesnis, nei atrodo. Mechaninės pavarų dėžės automobiliams — palikti pirmoje (arba atbulinėje) pavara be rankinio stabdžio. Automobiliai su automatine pavarų dėže — selektorius į „P” padėtį. Abu variantai užfiksuoja automobilį neapkraudami stabdžių sistemos.
Papildoma priemonė — fiziniai atramėliai po ratais. Specialūs plastikiniai arba guminiai pleištai po priekinio rato priekyje ir galinio rato gale praktiškai pašalina savaiminio riedėjimo riziką. Tai ne tik saugiau mechanizmams — tai ir ramesnis miegas, jei automobilį paliekate šlaitingoje stovėjimo aikštelėje.
Viena papildoma detalė, kurią verta prisiminti: jei vis tiek paliekate užtrauktą rankinį stabdį (pvz., yra reali riedėjimo rizika ir nėra alternatyvos) — prieš išvažiuodami lėtai pajudėkite pirmyn ir atgal kelis kartus, kol rankinis dar neužtrauktas. Taip trinkelės ir diskai atsiskiria po praėjusio lietaus ar nakties drėgmės, ir prilipimo rizika sumažėja.
Kada rankinis stabdys būtinas ir kada — ne
Yra situacijų, kai rankinis stabdys tikrai reikalingas: stačios gatvės, slidus paviršius, mechaninė pavarų dėžė be neutralios. Bet lygios, kietos dangos stovėjimo aikštelėse ilgam laikotarpiui — tai ne ta situacija. Europoje dažna praktika ilgam stovėjimui — pirmoji pavara be rankinio.
Dar vienas dalykas, kurį svarbu žinoti: elektrinis rankinis stabdys (EPB) šios problemos sprendžia geriau — jo sistema nesukuria nuolatinio trinkelių spaudimo taip, kaip mechaninis trosinis variantas. Bet net ir EPB ilgame stovėjime gali sukelti paviršinę diskų oksidaciją — ne tą pačią problemą, bet ir jo neverta laikyti garantu.
Prieš ilgas atostogas — verta penkias minutes skirti tam, kad grįžus nereikėtų leisti kelis šimtus servisui. Tai vienas tų atvejų, kai nieko nedaryti yra teisingiausias sprendimas.
