Variklio alyvos patikrinimas yra viena paprasčiausių automobilio priežiūros procedūrų, tačiau paprastumas gali būti apgaulingas. Netinkamai pastačius automobilį, nepalaukus reikiamo laiko arba neteisingai perskaičius matuoklį galima susidaryti klaidingą įspūdį, kad alyvos trūksta. Tuomet vairuotojas gali jos pripilti per daug.
Ukrainos automobilių naujienų sraute paskelbtoje specialistų rekomendacijoje vairuotojai įspėjami, kad problemų gali sukelti ne tik per mažas alyvos kiekis. Todėl svarbiausia ne mechaniškai „papildyti iki maksimumo“, o pirmiausia gauti patikimą matavimo rezultatą.
Pirmoji sąlyga – lygus paviršius
Automobilį tikrinant mechaniniu alyvos matuokliu reikėtų statyti ant kiek įmanoma lygesnio horizontalaus paviršiaus. Jei viena automobilio pusė ar priekis yra aukščiau, alyva karteryje pasiskirsto nevienodai ir matuoklio rodmuo gali pasikeisti.
Tai ypač aktualu tikrinant automobilį kieme, ant nuožulnaus įvažiavimo ar kelkraštyje. Kelių milimetrų skirtumas ant matuoklio gali atrodyti nereikšmingas, tačiau tarp MIN ir MAX žymų kai kuriuose varikliuose telpa gana nemažas alyvos kiekis.
Neskubėkite tikrinti vos išjungę variklį
Veikiant varikliui alyva cirkuliuoja tepimo sistemoje: ji patenka į kanalus, cilindrų galvutę, turbokompresoriaus tepimo sistemą ir kitus komponentus. Išjungus variklį daliai alyvos reikia laiko sutekėti atgal į karterį.
Todėl konkrečią tikrinimo procedūrą geriausia atlikti taip, kaip nurodyta automobilio naudojimo instrukcijoje. Vieni gamintojai rekomenduoja tikrinti prieš užvedant šaltą variklį, kiti – sušildžius variklį ir po išjungimo palaukus nustatytą laiką.
Universali taisyklė „visada tikrinkite tik visiškai šaltą“ arba „visada tikrinkite tik karštą“ nėra tinkama kiekvienam automobiliui. Gamintojo instrukcija šiuo atveju yra svarbesnė už bendrą interneto patarimą.
Kaip naudoti mechaninį alyvos matuoklį
Jeigu automobilyje yra tradicinis matuoklis, procedūra dažniausiai nėra sudėtinga. Vis dėlto verta ją atlikti nuosekliai:
- pastatykite automobilį ant lygaus paviršiaus;
- laikykitės gamintojo nurodymų dėl variklio temperatūros ir laukimo laiko;
- ištraukite matuoklį ir nuvalykite jį švaria, nepūkuojančia šluoste;
- įstatykite matuoklį iki galo ir vėl ištraukite;
- įvertinkite alyvos lygį pagal MIN ir MAX žymas.
Pirmas ištraukimas dažniausiai naudojamas ne galutiniam rezultatui nustatyti, o matuokliui nuvalyti. Tik pakartotinai jį visiškai įstačius galima gauti aiškesnį rodmenį.
MAX nėra tikslas, kurį būtina viršyti
Viena pavojingiausių klaidų – pamačius, kad alyvos lygis yra žemiau MAX žymos, automatiškai pilti didelį jos kiekį. Jei lygis yra gamintojo nustatytame darbiniame intervale, tai savaime nereiškia gedimo.
Jei papildyti reikia, alyvą saugiau pilti nedideliais kiekiais, po kiekvieno papildymo palaukiant ir pakartojant matavimą. Taip gerokai mažesnė tikimybė viršyti leistiną ribą.
Kodėl per didelis alyvos kiekis nėra gerai?
Vairuotojai dažniausiai bijo alyvos trūkumo, ir pagrįstai – nepakankamas tepimas gali sukelti labai rimtų variklio pažeidimų. Tačiau principas „kuo daugiau, tuo geriau“ čia negalioja.
Gerokai viršijus gamintojo numatytą lygį gali atsirasti alyvos putojimo, padidėjusio slėgio ar alyvos patekimo ten, kur jos neturėtų būti, rizika. Konkretūs padariniai priklauso nuo variklio konstrukcijos.
Jeigu alyvos netyčia pripilta gerokai virš MAX ribos, racionaliau pašalinti perteklių, o ne tikėtis, kad variklis jį tiesiog „sudegins“.
Elektroninis matavimas taip pat turi taisykles
Dalis naujesnių automobilių tradicinio vairuotojui pasiekiamo matuoklio apskritai neturi. Alyvos lygis rodomas automobilio kompiuteryje.
Tai nereiškia, kad matuoti galima bet kada. Sistema gali reikalauti, kad variklis būtų pasiekęs tam tikrą temperatūrą, automobilis stovėtų horizontaliai arba po variklio išjungimo būtų praėjęs nustatytas laikas. Jei sąlygos netinkamos, automobilis gali apskritai nepateikti rodmens.
Staigus alyvos lygio kritimas – signalas ieškoti priežasties
Nedidelis alyvos sunaudojimas tarp keitimų kai kuriems varikliams gali būti normalus ir jo leistinas dydis nurodomas gamintojo dokumentacijoje. Tačiau jei anksčiau lygis beveik nekito, o dabar alyvą tenka reguliariai papildyti, vien papildymu problemos spręsti nereikėtų.
Reikėtų patikrinti, ar nėra išorinio nuotėkio, stebėti išmetamųjų dujų spalvą ir kreiptis į servisą, jei alyvos sąnaudos akivaizdžiai padidėjo.
Svarbiausia – ne spėti, o matuoti vienodomis sąlygomis
Alyvos lygio stebėjimas ypač naudingas tada, kai jis atliekamas reguliariai ir panašiomis sąlygomis. Tuomet vairuotojas mato ne tik vienkartinį skaičių, bet ir tendenciją.
Jeigu alyvos lygis stabilus, tai viena informacija. Jeigu jis per trumpą laiką pastebimai krinta, tai jau priežastis ieškoti paaiškinimo. O svarbiausia – nepamiršti, kad tiek per mažas, tiek per didelis alyvos kiekis gali būti nepageidaujamas.
