Kuro kainos didelės. Verta žinoti, kad optimizavę savo vairavimo stilių galite daug sutaupyti, ypač benzino, nes benzininiai varikliai ypač jautriai reaguoja į vairavimo stilių.
Kuro kainos nėra stabilios. Jei jos ir sumažėja, tai tik laikinai. Šis reiškinys ypač skaudžiai paliečia vairuotojus, vykstančius į užsienį, kur benzinas ir dyzelinas yra akivaizdžiai brangesni nei Lietuvoje. Kompresinio uždegimo varikliai – jie ne tik ekonomiški, bet ir palyginti nejautrūs vairavimo stiliui. Žinoma, agresyvus važiavimas padidina degalų sąnaudas, tačiau, pavyzdžiui, perėjimas nuo 5 iki 8 litrų šimtui nuvažiuotų kilometrų nėra toks skausmingas kišenei kaip benzininių agregatų atveju, kai perskaičiavus nuo 8 iki 12 ar 14 litrų šimtui kilometrų nereikia pernelyg stengtis.
Laimei, nepalankią tendenciją galima nutraukti ir net pakeisti. Daugelio, ypač senesnių modelių, kurių degalų sąnaudos buvo nurodomos pagal kitokias nei dabar galiojančios normas, degalų sąnaudas galima sumažinti žemiau gamintojo deklaruojamų – tiek važiuojant miesto ciklu, tiek kelyje.
Kaip taupyti degalus? – apsukos ir pavaros
Degalų sąnaudos priklauso nuo dviejų veiksnių – droselinės sklendės atidarymo laipsnio, t. y. į cilindrus patenkančio oro kiekio ir jam pritaikytos degalų normos, ir variklio sūkių dažnio. Todėl degalų sąnaudų mažinimo receptas – mažinti droselinės sklendės atidarymą ir naudoti kuo mažesnius sūkius. Tačiau, priešingai nei įprasta, tai neturėtų vykti greitėjimo metu. Kai variklis dirba esant apkrovai, droselinė sklendė yra stipriai atidaryta ir variklis daug degina. Todėl šį nepalankų darbo laikotarpį būtina sutrumpinti iki minimumo. Be to, važiuojant žemesnėmis pavaromis reikia mažiau atverti droselinę sklendę nei važiuojant aukštesnėmis pavaromis – pavarų dėžė užtikrina, kad važiuojant žemesnėmis pavaromis ratai gautų didesnį sukimo momentą, todėl variklis turi dirbti ne taip intensyviai. Automobiliuose su turbokompresoriumi nebereikia didinti slėgio, kuris didėja kartu su dujų slėgiu. O kuo didesnis slėgio padidinimas, tuo daugiau degalų patenka į cilindrus.
Pagreitis
Akceleracijos fazėje vairuotojui praverčia ryžtingumas – jis turėtų stengtis kuo greičiau pasiekti norimą greitį, nuspausdamas akceleratoriaus pedalą iki 3/4 maksimalios padėties ir leisdamas varikliui suktis iki 2500-3000 apsukų per minutę ar net daugiau – optimalią važiavimo strategiją konkrečiam automobiliui geriausia nustatyti pagal degalų sąnaudų rodmenis (išbandant įvairias važiavimo strategijas ir po kiekvienos iš jų iš naujo nustatant kompiuterio ekraną). Iš karto po akceleracijos automobilis turėtų važiuoti aukščiausia toje situacijoje įmanoma pavara, o akceleratoriaus pedalas turėtų būti sumažintas iki minimumo – jo turi pakakti tik greičiui palaikyti. Jei norite jį pakeisti, patartina sumažinti pavarą, dinamiškai surinkti greitį ir tada vėl įjungti aukščiausią įmanomą pavarą.
Sklandus vairavimas
Žinoma, tuo viskas nesibaigia. Itin svarbu pasiekti aukštą vairavimo sklandumo lygį. Atsisakydami nereikalingo stabdymo ir greitėjimo, sumažiname energijos nuostolius. Sėkmės raktas – išmokti stebėti kelią ir reaguoti net už kelių šimtų metrų. Užuot palaikius greitį ir po to stabdžius, verta nukelti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir tolygiai sulėtinti greitį, pavyzdžiui, artėjant prie spūsties ar raudono signalo. Tokioje situacijoje jus gali aplenkti kiti automobiliai. Tačiau paprastai jie visi „susitinka“ tame pačiame taške, o tai yra geriausias įrodymas, kad verta kovoti už sklandų vairavimą. Juo labiau kad taip sumažinsime diskų, stabdžių trinkelių ar padangų nusidėvėjimą.
Stabdymas varikliu
Jei reikia sustoti, nuimkite koją nuo akceleratoriaus pedalo, bet iš karto nenuspauskite sankabos pedalo, juolab neperjunkite neutralios padėties. Jei įjungta pavara, nuėmus koją nuo akceleratoriaus pedalo, variklis pradės lėtėti ir nesunaudos mažiausiai degalų. Žinoma, būtina užtikrinti, kad, pavyzdžiui, atskirose pavarose sūkių dažnis nenukristų žemiau 1 500 aps/min, o prieš sustojant nuosekliai mažinti pavaras ir nuspausti sankabą.
Naudotis automobilio pagreičiu nuspaudus sankabą arba pavarų svirtį perjungus į neutralią padėtį tikslinga tik keliose situacijose, pvz., kai norima važiuoti dideliu atstumu esamu greičiu arba leidžiantis nuo ilgos įkalnės ir nereikia stabdyti.
Optimalus greitis
Optimalus greitis degalų sąnaudų požiūriu, priklausomai nuo automobilio tipo, pavarų dėžės ir variklio tipo, yra 90-110 km/val. Važiuojant greičiau ne visada gerokai sutrumpėja laikas, per kurį pasiekiamas kelionės tikslas, tiek, kad būtų verta išleisti pinigus degalinėje. Tie, kurie tuo netiki, gali pabandyti važiuoti aptariamu maršrutu įprastu greičiu, o grįžti šiek tiek lėčiau ir patys nuspręsti, ar verta.
Degalų sąnaudas galima dar labiau sumažinti sumažinus oro kondicionieriaus naudojimo dažnumą, naudojant ekologišką važiavimo režimą, išlaikant tinkamą padangų slėgį (arba jį padidinus, pavyzdžiui, 0,2 baro, palyginti su gamintojo rekomendacijomis) ir pasirenkant kuo mažesnio pasipriešinimo riedėjimui padangas. Taip pat patartina nuimti stogo bagažinę arba jos tvirtinimo strypus ir ištuštinti salono bagažinę nuo nereikalingų daiktų, t. y. papildomo svorio, kurį turi perkelti variklis.
Bandydami optimizuoti savo vairavimo stilių, turėkite omenyje dar vieną dalyką – taupymas yra ilgalaikis procesas. Sumažinus degalų sąnaudas 5, 10, 15 ar net 25 proc. 100 km atstumu, tai reiškia nelabai apčiuopiamas pinigų sumas. Tačiau 1 000, 10 000 ar 100 000 km perspektyvoje jos pavirs šimtais ar net tūkstančiais eurų ir mažesniu pačios transporto priemonės nusidėvėjimu.
