Iškritus sniegui iš karto pastebime jo padarinius. Masė nuo kelio nuvažiavusių automobilių, bet taip pat ir keli, kurie stovėjo ant kelio ir būtų važiavę toliau, jeigu nebūtų sniego. Yra įvairiausių būdų, kaip išsivaduoti iš spąstų, bet neįsivaizduoju važiavimo tokiomis sąlygomis be vienos priemonės. Kaip išvažiuoti užklimpus sniege?
Būti palaidotam sniege nėra nieko ypatingo. Tai gali nutikti kiekvienam. Galite net neišvažiuoti iš šalutinio kelio, kai vienos pusės ratai yra ant slidžios sniego ar ledo plutos, o kita pusė stovi ant sniego. Neįkainojama priemonė tokioje situacijoje yra kastuvas. Pageidautina, kad tai būtų išgyvenimui skirtas kastuvas aštriu galu, kuris, sulankstytas, tilptų net į salono daiktadėžę. Nenoriu siūlyti konkretaus prekės ženklo, bet tokį kastuvą galite rasti už 10-20 eurų.
Kaip išvažiuoti užklimpus sniege? Kastuvas yra nepakeičiamas įrankis
Sniegą reikia nuvalyti ne tik nuo automobilio priekio ar po automobiliu, nes paprastai to net nereikia. Išskyrus tuos atvejus, kai braunatės per sniego pusnis, problema dažniausiai būna padangų sukibimas su žeme, o ne automobilio užkasimas. Nepaisant to, kastuvas yra ideali priemonė. Taip pat skaitykite: „Ar siauros padangos geriau tinka sniegui ir ledui? Išbandyta“.
Pirmiausia ieškoma praslydusio varančiosios ašies rato. Būtent per jį „išeina“ varomoji galia, todėl turime padidinti jo sukibimą, kad daugiau sukamojo momento pasiektų abu ratus. Taigi iškasame sniegą ar ledą tiesiai iš po padangos. Tačiau taip palikti negalime, nes ratas, nepaisant to, kad sukibimas ten yra, įstrigs duobėje. Reikia iškasti bent keliasdešimt centimetrų grunto ta kryptimi, kuria norite važiuoti. Tai padaryti padeda aštrus kastuvo galas – su plokščiaisiais tai padaryti pavyks kur kas prasčiau.
Pašalinę sniegą ir ledą iš po rato, galite bandyti važiuoti. Kai tai nepavyksta, nėra prasmės slysti. Geriau pereiti prie antrojo etapo, t. y. padidinti sukibimą su žeme. Norėdami tai padaryti, turite nuo kelio pakraščio paimti šiek tiek grunto. Žinoma, mieste tai padaryti bus sunku, tačiau už miesto ribų lengvai rasite žemės gabalėlį, kurį galima perkelti ant kelio. Jei stovite viduryje laukų, tai padaryti bus dar lengviau, nes žemė laukuose buvo suarta rudenį, ir vargu ar ūkininkas pasipiktins trimis ar keturiais kastuvais žemės. Vėlgi daug geriau naudoti kastuvą aštriu galu, nes net ir įšalusi žemė nesukelia didelio pasipriešinimo.
Iš pakelės paimtas dirvožemis paskleidžiamas toje vietoje, kurioje atsikratėte sniego ar ledo. Kad padidintumėte tikimybę pajudėti iš vietos, pravartu kastuvą žemės paberti ir po kitu ratu. Tačiau ne tik tašką po padanga, bet padarykite kelių dešimčių centimetrų pėdsaką. Taip pat skaitykite: „Tai galite daryti, o to geriau nedaryti: 9 žiemos patarimai vairuotojams“.
Veiksmingi ir neveiksmingi triukai
Vairuotojai žino keletą gudrybių, tačiau dažnai tai būna iš pasakojimų išgirsti mitai. Geriausias pavyzdys – grindų kilimėlių klojimas. Nors ant šlapios žolės ar purvinos dangos tai gali pasiteisinti (nors taip būna retai), padėjus grindų kilimėlį tarp rato ir sniego ar ledo, paprastai jis iš po rato išlenda priešinga ratų sukimosi kryptimi, bet pabandyti visada galima. Galimai tai bus jūsų „išsigelbėjimo ratas“.
Ratų sukinėjimas į kairę ir į dešinę, kol „gazuojate“ taip pat neveikia. Tai iš visureigių pažįstamas metodas, veiksmingas su bekelės padangomis, kurios įsirėžia į žemę. Jis neveikia ant sniego, kuo jis kietesnis, ir visiškai beprasmis ant ledo. Tarsi to dar būtų negana, bandymas išvažiuoti susuktais ratais yra bergždžias, nes dėl varančiųjų ratų sukimosi atsiranda didesnis pasipriešinimas.
Kitas neveiksmingas būdas – priversti ratus taip slysti, kad padangos įšiltų ir ištirpdytų po jomis esantį sniegą arba ledą. Problema ta, kad tai veikia tik vietomis. Pasekmė yra ta, kad įlindus į duobę, iš jos išvažiuoti bus dar sunkiau. Į duobę patekęs ratas, net jei jis stovi ant prigludusio paviršiaus, bandydamas iš jos išvažiuoti slysta, o pasipriešinimas yra dar didesnis nei be duobės.
Stabdžių ir akceleratoriaus pedalo metodas veikia, tačiau tai priklauso nuo automobilio modelio ir senumo. Idėja ta, kad senesniuose automobiliuose buvo galima pridėti gazo, kad ratai pradėtų slysti, ir tuo pat metu stabdyti, kad padidėtų slystančio rato pasipriešinimas, taigi ir sukimo momentas kitam ratui, kuris yra ant prigludusio paviršiaus. Atsargiai manipuliuojant stabdžiais ir akceleratoriumi, atsiras trauka, kuri padės išvažiuoti. Geriausia tai daryti esant išjungtai traukos kontrolės sistemai.
Tačiau tam tikru metu automobilių gamintojai pradėjo taikyti vadinamąjį stabdžių prioritetą. Tai reiškia, kad tuo pačiu metu paspaudus gazą ir stabdžius, variklio galia išjungiama. Praktiškai, paspaudus stabdį, sukimo momento perdavimas ratams nutrūksta, todėl pirmiau aprašytas metodas dažniausiai neveikia. Taip pat skaitykite: „7 gudrybės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui“.
Be to, mažai tikėtina, kad ratų oro išleidimas padės, ypač ant kietos dangos, pvz., sutankinto sniego ar ledo. Ir šiuo atveju nepainiokite bekelės technikos ant smėlio su važiavimu labai slidžiu, bet nedidelį pasipriešinimą keliančiu gruntu. Tai gali gerai veikti tik ant minkšto grunto (tirpstančio sniego ar šlapdribos).
Veiksmingas, bet su viena sąlyga – tai automobilio supimas. Sąlyga yra ta, kad automobilis turi bent šiek tiek pajudėti į priekį ir atgal. Tada greitai keičiame kryptį ir bandome iššokti iš spąstų. Deja, šis menas gali nepavykti kai kuriuose automobiliuose, ypač su automatinėmis pavarų dėžėmis, kurios ilgai keičia kryptį (pvz., su dviguba sankaba). Priešingai, CVT (bepakopė transmisija) arba „Toyota“ eCVT idealiai tinka šiai technikai.
