Variklio pašildymas stovint ir prieš pradedant važiuoti – žiemą vairuotojus visada kaitinanti tema. Jau dabar yra laikas, kai daugelis žmonių, esant įjungtam varikliui, krapšto langus. Kiti jį įjungia ir iš karto išvažiuoja į kelią. Kaip geriausia tai daryti ir ar įmanoma rasti aukso vidurį?
Per kiek laiko variklis įšyla?
Iki optimalios variklio darbinės temperatūros, t. y. maždaug 90 laipsnių C, žiemą reikia nuo kelių iki keliolikos minučių. Dyzeliniai varikliai įšyla ilgiau, benzininiai – greičiau. Tačiau daug kas priklauso nuo to, kaip vairuojate. Mieste varikliui įšilti prireiks daugiau laiko, nei įvažiavus į dviejų eismo juostų kelią. Tačiau apskritai reikėtų manyti, kad variklis įšyla maždaug per 10 minučių.
Tačiau tai nereiškia, kad iki to laiko negalėsite normaliai vairuoti – tai mitas. Vairuokite laikydamiesi taisyklių ir nuostatų. Nepatartina per stipriai spausti akceleratoriaus pedalo ir per daug nesukinėti variklio. Tačiau tai nereiškia, kad negalima dinamiškai greitėti. Tik nepamirškite tai daryti saikingai ir vidutinių variklio sūkių diapazone. Optimaliu atveju benzininio variklio sūkių dažnis turėtų būti 2000-3000, o dyzelinio – apie 1800-2500 aps/min.
Kiek laiko reikia šildyti variklį prieš važiuojant?
Jei variklyje yra tinkamos alyvos, per kelias sekundes nuo variklio užvedimo ji jau turėtų būti cirkuliuojanti alyvos magistralėje ir pradėti plauti visas judančias dalis, kurias turi pasiekti. Tai reiškia, kad galite pradėti važiuoti. Paleidimas vos įjungus variklį nėra sveikas varikliui. Ypač sena ar labai klampi alyva užtrunka, kol pasklinda alyvos kanalais.
Asmeniškai aš žiemą laikausi šios tvarkos. Uždarau dureles, užvedu variklį, užsisegu saugos diržą, sureguliuoju oro kondicionieriaus orlaidę prie priekinio stiklo, įjungiu reikiamą pavarą ir tik tada pajudu iš vietos. Tai reiškia, kad varikliui, savaime suprantama, skiriu kelias sekundes pasiruošti kelionei.
Kodėl neverta įšildyti variklio stovint?
Dėl kelių priežasčių, iš kurių pagrindinė yra ta, kad nė vienas šiuolaikinio automobilio variklio konstruktorius nenumatė, kad jis bus kaitinamas tokiu būdu. Todėl jis optimizavo variklio veikimą važiuojant, o ne dirbant tuščiąja eiga. Todėl turtingo mišinio degimo procesas yra labai nepalankus, ypač kai nėra apkrovos. Tai reiškia ne tik daug didesnę išmetamųjų dujų emisiją, bet ir trumpesnį kelių komponentų tarnavimo laiką. Tarp jų yra šie:
- Išmetamųjų dujų filtrų sistemą – DPF, GPF ir katalizatorių – ardo vanduo ir degalų perteklius, tai brangūs prietaisai, be kurių variklis negali tinkamai veikti. Važiuojant nedideliu greičiu jų naikinimas pagreitėja. Taip pat skaitykite: „Ar galima važiuoti be katalizatoriaus? Kaip su technine apžiūra?“
- Visa išmetimo sistema – joje ilgiau bus vandens, o jei automobilis nespėjo įšilti iki jo išjungimo, jo liks joje. Vandens susidarymas žemoje temperatūroje išmetimo sistemoje yra natūralus procesas, kuris sukelia koroziją. Taip pat skaitykite: „Balti dūmai iš išmetimo vamzdžio: priežastys, sprendimas“.
- Variklio alyva – kuo greičiau ji įšyla, tuo greičiau iš jos išgaruoja natūraliai besikaupiantis vanduo. Alyvoje likęs vanduo pagreitina jos senėjimo procesą ir sumažina tepimo savybes.
- Cilindrų sienelės ir žiedai – vanduo ir degalų perteklius gali pabloginti tepimą ir taip pagreitinti variklio gedimą. Nesudegę degalai taip pat patenka į alyvą.
- Įsiurbimo sistema ir vožtuvai – nešildomame variklyje, deginant sodrų mišinį, įsiurbimo sistemoje ir ant vožtuvų susikaupia daug anglies.
- Generatorius – kai variklis įšyla stovint, paprastai įjungiame ir priekinio stiklo šildytuvą, kuris padidina srovės suvartojimą, tačiau nedidelėmis apsukomis, todėl generatorius dirba daug didesne apkrova nei važiuojant.
Kaip greitai pašildyti saloną?
Puikiai suprantu žmones, kuriems patogumas yra svarbiau už variklio komponentų ilgaamžiškumą. Manęs nestebina, kad jie mėgsta sėsti į karštą automobilį, todėl jį šildo stovėdami. Tačiau verta prisiminti, kad išlaidos (ypač degalams) yra gana didelės, be to, nuodijame savo aplinką (šalto variklio išmetamosios dujos yra labai toksiškos). Taip pat skaitykite: „Kaip prailginti variklio tarnavimo laiką? 10 patikrintų būdų“.
Taigi ar yra aukso viduriukas? Mano nuomone, tokie žmonės turėtų rūpintis priekiniais stiklais (laikyti juos švarius, o saloną – sausą), nes būtent dėl to jie dažniausiai įšyla automobilyje. Jie taip pat gali vietoj papildomų degalų išleisti pinigų, pavyzdžiui, priekinio stiklo apsaugai, kad jis neužšaltų. Arba jie gali išleisti pinigų geram priekinio stiklo grandikliui, pavyzdžiui, su žalvariniu antgaliu arba mechaniniam grandikliui – brangiam, bet labai patogiam. Be to, vos pradėję važiuoti, jie gali važiuoti gana dinamiškai, didesnėmis apsukomis arba šiek tiek didesne nei įprastai apkrova (stipriau paspausti gazą), užuot šildę variklį stovint. Tada variklis įšyla iki dviejų kartų greičiau ir dėvisi taip pat greitai, kaip ir stovint.
Tačiau geriausias sprendimas tokiems žmonėms – įsigyti … elektromobilį, kuris sušyla akimirksniu ir kuriam neturi įtakos nuo temperatūros priklausančios apkrovos. Taip pat skaitykite: „Elektromobilis žiemą. Ką reikia turėti omenyje?“
Prisijunkite prie „Taršos patikros reidas“ grupės.
