Dyzeliniu automobiliu važiuojama šiek tiek kitaip nei benzininiu. Kaip vairuoti dyzelinį automobilį, kad jis sunaudotų kuo mažiau degalų ir ilgiau tarnautų?
Nepaisant to, kad dyzeliniai varikliai iš naujų automobilių sistemingai išstumiami, jie vis dar gana populiarūs tarp naudotų automobilių. Tai nestebina, nes dėl jų galima sumažinti degalų sąnaudas neaukojant eksploatacinių savybių. Kartu šiuolaikiniai turbodyzeliai neerzina tokiu garsiu „barškėjimu“ kaip senesnės šio tipo konstrukcijos.
Tačiau jie turi ir trūkumų, pavyzdžiui, didelių remonto išlaidų arba dažnesnių gedimų nei benzininiai varikliai. Verta nepamiršti, kad dyzelinių variklių gedimus gali lemti jų naudojimo klaidos arba eksploatavimas nepalankiomis sąlygomis, t. y. tokiomis sąlygomis, kuriomis benzininis, hibridinis ar elektrinis automobilis „jaustųsi“ geriau. Todėl norint mėgautis dyzelinio automobilio vairavimu, svarbiausia laikytis kelių patarimų, kad dyzelinis variklis būtų kuo geriau išnaudojamas. Štai jie.
Kas turėtų rinktis dyzelinį automobilį?
Iš pradžių verta paminėti, kad dyzelinas tinka ne visoms veiklos rūšims. Tai reiškia, kad jis gali varyti automobilį, tačiau tam tikrais atvejais jo naudojimas nebus naudingas arba netgi gali pareikalauti didesnių išlaidų nei naudojant kitą variklį. Pavyzdys – dažnas važinėjimas trumpais atstumais (ne daugiau kaip keli kilometrai). Tokiomis sąlygomis dyzelinis variklis nespės pakankamai įšilti, be to, jiems visada reikia daugiau laiko, kad pasiektų darbinę temperatūrą, nei benzininiams varikliams. Todėl gali paaiškėti, kad nuolat neįšilęs dyzelinis variklis iš tikrųjų sudegins šiek tiek mažiau arba tiek pat, kiek panašiomis sąlygomis veikiantis benzininis variklis. Palikus dyzelinį variklį kelias minutes įšilti prieš užvedant variklį, tai nelabai padės: jis mažai įšils, o sudegę degalai bus eikvojami stovint, o ne važiuojant.
Taip pat skaitykite: „Kuo skiriasi dyzelinas nuo benzino?“
Idėjos pirkti dyzelinį automobilį turėtų atsisakyti ir tie, kurie planuoja jį naudoti tik mieste. Dyzeliniai agregatai „nemėgsta“ nuolatinio sustojimo ir greičio didinimo bei dažnų spūsčių. Kenčia daugelis dyzelinio variklio komponentų, pavyzdžiui, alkūninio stūmoklio sistema, turbokompresorius arba kietųjų dalelių filtras, kuriam nesudaromos sąlygos sudeginti susikaupusius teršalus.
Dyzelinas taip pat nebus geras pasirinkimas vairuotojams, turintiems „sunkią koją“. Pirma – agresyviai eksploatuojamas jis sunaudos degalų panašiai kaip „benzininis variklis“, antra – naudotojas gali nusivilti teoriškai labai geromis jo eksploatacinėmis savybėmis. Dyzeliniai automobiliai paprastai turi trumpesnius pavarų perdavimo skaičius (ypač pirmoji pavara yra labai trumpa) ir rodo pranašumą tik lankstumo parametruose, o ne įsibėgėjime „iš vietos“.
Trumpai tariant, dyzelinis automobilis bus idealus pasirinkimas tiems, kurie dažnai važinėja greitkeliais. Tai tikras „rojus“ dyzeliniams varikliams, nes būtent ilgą laiką važiuodami identišku greičiu jie gali dirbti efektyviausiai ir sutaupyti daugiausiai degalų (palyginti su palaikomu dideliu greičiu). Be to, kadangi jie paprastai pasižymi dideliu sukimo momentu, jais galima efektyviai aplenkti be būtinybės variklį sukti iki labai didelio sūkių dažnio. Kartu dyzeliniai varikliai važiuojant dideliu greičiu (ypač greitkeliu) yra gerokai tylesni ir mažiau jautrūs automobilio apkrovos lygiui: jie labai gerai veikia net tada, kai į automobilį įsodinama šeima su bagažu.
Dyzelinas. Verta žinoti, kaip jį tinkamai užkurti
Pirmasis svarbus klausimas – teisingas dyzelinio variklio užvedimas. Vietoj uždegimo žvakių šiame variklyje veikia kaitinimo žvakės, kurios, įkaitusios iki milžiniškos temperatūros (apie 900 °C), padidina slėgį degimo kameroje. Kaitinimo žvakės įkaista pasukus uždegimo raktelį į uždegimo padėtį ir palaukus, kol prietaisų skydelyje užges kaitinimo žvakių indikatorius. Tik tada galima užvesti dyzelinį variklį. Prieš užvedant variklį kaitinimo žvakių kaitinti nereikia. Verta pažymėti, kad vasaros mėnesiais lemputė paprastai užgęsta po trumpo laiko, o žiemą ji gali degti kelias sekundes.
Žiemą eksploatuoti dyzelinį variklį nėra jokių kontraindikacijų, tačiau turėtumėte nepamiršti, kad jis ilgiau įšyla ir dėl to bent jau pirmuosius kelis kilometrus jo galimybės šildyti saloną bus ribotos. Tačiau tai nereiškia, kad problema bus išspręsta palikus jį veikti tuščiąja eiga prieš pradedant važiuoti: rodyklė vos „pajudės“, o variklis tik eikvos degalus (jis greičiau įšils, jei automobilis važiuos).
Optimaliausia yra skirti maždaug 30 sekundžių, kad alyva pasiskirstytų ir iš pradžių įgautų temperatūrą, po to galima pradėti važiuoti. Kol įrenginys pasieks darbinę temperatūrą (90 °C), švelniai spustelėkite akceleratoriaus pedalą ir nevažiuokite dideliu sūkių dažniu. Jei jums sunku sklandžiai išjudinti automobilį, galite pabandyti tai padaryti… nespausdami akceleratoriaus pedalo: dyzelis turi pakankamai sukimo momento, todėl turėtų pajudėti be problemų (jei sankabą atleisite pakankamai lėtai).
Kaip vairuoti dyzelinį variklį, kad jis mažiausiai „valgytu“ ir nesugestų?
Važiuodami dyzeliniu varikliu nepamirškite, kad perjungiant pavaras variklio sūkių dažnis turi būti 1800-2700 aps/min. Būtent tada agregatas dirba efektyviausiai ir tai iš karto pajusite iš jo „norą“ važiuoti. Jo tikrai trūksta, kai norime dinamiškai pagreitėti nuo mažesnių sūkių, t. y. 1000-1600 aps/min. Tuomet variklis ne tik prasčiau įsibėgėja, bet ir generuoja daugiau vibracijų, neigiamai veikiančių sankabos, dviejų masių rato ar pavarų dėžės būklę. Jei norite padidinti greitį, turėtumėte sumažinti pavarą ir tai daryti nuo optimalaus sūkių diapazono. Žemame diapazone (1300-2200 aps./min) galite važiuoti, bet tik pastoviu greičiu, be staigaus greitėjimo. Todėl važiuojant dyzeliniu automobiliu – ypač mieste – visai nebūtina naudoti visų pavarų: kartais „penkta“ ir „šešta“ pavaros naudojamos tik užmiestyje.
Vairuodamas dyzelinį automobilį vairuotojas turi labiau numatyti eismo situacijas. Norint išvengti staigių sustojimų ir dažnų įsibėgėjimų, verta sumaniai stabdyti variklį ir mažinti pavaras, kad automobilis, pavyzdžiui, lėtai pasiektų šviesoforą ir visiškai neprarastų greičio, kol pasikeis šviesoforas, užuot sustojęs po šviesoforu ir pradėjęs važiuoti „nuo nulio“. Kartu negalima būti pernelyg „flegmatiškiems“: dyzelinas „mėgsta“ sklandžiai didinti greitį kiekvienoje pavaroje ir stabilizuoti sūkius galutinėje pavarų dėžėje. Pernelyg didelis jo tempimas per pavaras reiškia didesnes degalų sąnaudas.
Važiuojant didesniu greičiu (arba visu pajėgumu) turbokompresorių reikia atvėsinti (taip pat ir benzininius automobilius su turbokompresoriumi). Kaip? Paprasčiausiai reikia leisti jam veikti tuščiąja eiga maždaug pusantros minutės po važiavimo. Jei naudojote jį švelniau, pakanka leisti jam „atvėsti“ apie 30 sekundžių. Taip yra todėl, kad įšilusį turbininį variklį dar kurį laiką reikia tepti alyva (kuri taip pat veikia kaip aušinimo skystis), o to padaryti nepavyks, jei variklis bus išjungtas iš karto po sustojimo.
Ką dar verta prisiminti turint dyzelinį variklį?
Jei turite turbodyzelinį variklį, paprastai turite būti pasiruošę degalų įsipilti patvirtintose degalinėse. Daugelio šiuolaikinių tokio tipo variklių įpurškimo ir degalų sistemos yra jautrios nekokybiškiems dyzeliniams degalams. Žala (ir atitinkamai išlaidos) gali atsirasti ne tik pildant nepatikimus degalus (be rafinavimo medžiagų arba su tam tikru vandens kiekiu), bet ir pamiršus pakeisti techninio aptarnavimo filtrus, įskaitant degalų filtrą (kuris gali būti visiškai užsikimšęs iš dyzelino išskirtu parafinu). Naudojant dyzeliną, variklio alyvą vis tiek verta keisti gana dažnai (kas 10 000 km, daugiausiai kas 15 000 km). Tai „padės“ turbokompresoriui, kuris šiuolaikinėse konstrukcijose yra privalomas.
