Automobiliai ant šaligatvių – įprastas Lietuvos miestų vaizdas. Daugelis vairuotojų tai laiko neutraliu sprendimu: „palikau vietos pėstiesiems – viskas tvarkoje”. Bet Kelių eismo taisyklės šiuo klausimu yra griežtesnės, nei atrodo. Ir bauda – ne vienintelė galima pasekmė.
Ką KET sako apie stovėjimą ant šaligatvio
Pagal Lietuvos KET 150.5 punktą, stovėti ant šaligatvio draudžiama. Tai aiški nuostata be išlygų dėl pločio ar likusios vietos kiekio. Pagrindinė išimtis – kai stovėjimą ant šaligatvio krašto aiškiai leidžia kelio ženklas, nurodantis stovėjimo būdą.
Tai reiškia: net jei šaligatvis platus, net jei paliekate pėstiesiems daug erdvės – be kelio ženklo leidimo tai vis tiek yra pažeidimas. Skirtingai nei kai kuriose Europos šalyse, kur galioja konkrečios pločio normos, Lietuvoje principas paprastesnis: šaligatvis – ne automobilių stovėjimo vieta, nebent ženklas sako kitaip.
KET draudžia ir patį važiavimą šaligatviu – motorinių transporto priemonių vairuotojams negalima ne tik stovėti ant šaligatvio, bet ir apskritai ant jo užvažiuoti, išskyrus atvejus, kai stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai tai aiškiai leidžia. Net vienas ratas ant šaligatvio techniškai yra pažeidimas.
Sankryžos, perėjos ir kitos draudžiamos zonos
Net jei šalia esantis šaligatvio gabalas ir leistų stovėti – yra vietų, kur stovėjimas draudžiamas nepriklausomai nuo to. KET draudžia statyti automobilį pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrų prieš jas. Tai pati dažniausia klaida mieste: automobilis pastatomas „prie perėjos krašto”, realiai užstodamas matomumą.
Sankryžose ir 5 metrų zonoje aplink jas – stovėjimas taip pat draudžiamas (nebent ženklas leidžia). Maršrutinio transporto stotelėse ir 15 metrų nuo sustojimo ženklo – taip pat ne.
Ar visada pareigūnas reaguoja į akivaizdų pažeidimą? Deja, ne. Bet kai reaguoja – gali ne tik skirti baudą, bet ir nuspręsti automobilį nutempti. O nutempimo ir saugojimo išlaidos gerokai viršija pačią baudą.
Gyvenamoji zona – atskira situacija
Jei važiuojate į zoną, pažymėtą ženklu „Gyvenamoji zona” (D-28), čia galioja papildoma taisyklė: stovėti galima tik specialiai pažymėtose vietose. Jokio laisvo interpretavimo – net jei šaligatvis platus, o greta nėra draudžiamų ženklų.
Gyvenamojoje zonoje pėsčiajam ir taip suteikta pirmenybė visoje zonoje. Automobilis čia svečias, ne šeimininkas.
Kokia bauda ir kada gali nutempti
Pagal ANK, stovėjimas neleistinoje vietoje – ant šaligatvio ar žolės – gali užtraukti baudą nuo 20 iki 90 eurų. Tiksli suma priklauso nuo aplinkybių: ar automobilis trukdo pėstiesiems, ar kelia pavojų eismui.
Bauda – dar ne viskas. Jei automobilis akivaizdžiai blokuoja eismą arba kelia pavojų, pareigūnas turi teisę jį nutempti. Nutempimas ir saugojimas – papildomos išlaidos, kurios tenka savininkui. Vilniuje ir kituose didesniuose miestuose kontrolė vykdoma tiek patruliuojant, tiek fiksuojant kameromis.
Kas bent kartą yra gavęs lapelį po valytuvu dėl to, kas atrodė visiškai nekaltas sustojimas – tas žino: taisyklės ir kasdienė praktika keliuose ne visada sutampa. Bet sutampa tada, kai ateina bauda.
Praktinė taisyklė: kaip neperkliūti
Prieš statydami automobilį – ieškokite mėlynos „P” ženklo su papildoma lentele, nurodančia stovėjimo būdą. Jei tokio ženklo nėra, o žemiau kojų – šaligatvio plytelės ar veja – to pakanka suprasti, kad vieta netinkama.
Ypač atidūs būkite prie perėjų ir sankryžų: net jei vizualiai atrodo, kad automobilis netrukdo – 5 metrų zona yra 5 metrų zona. Pėsčiasis, išeinantis iš už jūsų automobilio, eismo dalyviams nematomas. Tai ne tik baudos klausimas.
