Šalmas kabo ant paspirtuko rankenos. Taip patogiau – iki parduotuvės juk tik dviračių takas ir trys šviesoforai. Paspirtukas be šalmo daugumai atrodo kaip smulkmena, kuri niekam nekliudo – tol, kol maršrutas nukrypsta į važiuojamąją dalį. Būtent toje vietoje Kelių eismo taisyklių rekomendacija pasidaro reikalavimas. Ir pareigūnas tada rašo ne pastabą.
Prancūzijos Landų departamente šią savaitę prefektas pasirašė įsakymą, kuriuo šalmas paspirtukų vairuotojams tapo privalomas visur: gyvenvietėje už jo neturėjimą gresia 35 eurai, už jos ribų – 135. Lietuvoje sumos kitokios, o riba, nuo kurios ta suma apskritai atsiranda, – visai kitoje vietoje.
Viena KET sąlyga, po kurios šalmas tampa privalomas
KET 66² punktas šalmo reikalavimą dalija pagal du dalykus: vairuotojo amžių ir tai, kur tiksliai jis važiuoja.
Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, šalmą naudoti tik rekomenduojama. O važiuojantiems važiuojamąja dalimi – jau privaloma. Dviratininko, riedlentininko arba motociklininko šalmas, uždėtas ir užsegtas – taip taisyklėse suformuluota tyčia, nes pakabintas ant rankenos ar užmautas be dirželio šalmas reikalavimo neatitinka.
Jaunesniems kaip 18 metų išimčių nėra
Jaunesni kaip 18 metų paspirtukų vairuotojai privalo būti užsidėję ir užsisegę šalmą važiuodami keliu – ne tik važiuojamąja dalimi. Dviračių takas, kelkraštis, pėsčiųjų ir dviračių takas: šalmas privalomas visur, kur eina kelias. Ir dar vienas dalykas, apie kurį namuose kalbama retai: paspirtuku keliu leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 – tik išklausius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.
Paspirtukas be šalmo: kokios baudos realiai gresia
Šalmo nenaudojimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį – bauda nuo 20 iki 40 eurų. Tai tas pats straipsnis, kuris taikomas pėstiesiems, dviratininkams ir motorinių dviračių vairuotojams.
Tačiau 20 eurų yra tik apatinė riba. Tolesnės to paties straipsnio dalys sumas kelia pagal pasekmes:
- Pavojinga situacija – kiti eismo dalyviai priversti staigiai pakeisti greitį ar kryptį: nuo 30 iki 50 eurų (428 str. 2 d.);
- Apgadinta transporto priemonė ar kitas turtas: nuo 40 iki 60 eurų (3 d.);
- Nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata: nuo 90 iki 140 eurų (4 d.);
- Tos pačios pasekmės, kai vairuotojas neblaivus: nuo 170 iki 230 eurų (5 d.).
Dvidešimt eurų – už šalmo neturėjimą. Šimtas keturiasdešimt – jei dėl kritimo nukenčia kitas žmogus. Tas pats važiavimas, tik kitas finalas.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo visas aštuonias ANK 428 straipsnio dalis – šalmas tiesiogiai paminėtas tik vienoje iš jų. Visos kitos sumos atsiranda ne už šalmą, o už tai, kas nutinka važiuojant be jo.
Už miesto – 135 eurai: kaip tai sprendžiama kitur
Bet ar 20 eurų bauda ką nors sustabdo? Landų departamente nuspręsta kitaip: prefekto įsakymas šalmą padarė privalomą nepriklausomai nuo to, ar važiuojama taku, ar važiuojamąja dalimi. Riba ten – miesto ženklas. Pirmasis patikrinimas buvo surengtas dar prieš įsakymo įsigaliojimą ir baigėsi daugiausia paaiškinimais: apie penkiasdešimt sustabdytų vairuotojų kvito negavo.
Sunku nepastebėti, kad Lietuvoje reikalavimas pririštas ne prie rizikos, o prie kelio tipo. Suaugęs žmogus gali visu leistinu greičiu lėkti pėsčiųjų ir dviračių taku be šalmo visiškai teisėtai – ir KET tai problema nelaiko.
Ne tik šalmas: ko dar reikalauja KET
Važiuojamoji dalis užtraukia ne vieną papildomą reikalavimą. Pagal tą patį KET 66² punktą, važiuodamas važiuojamąja dalimi paspirtuko vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba turėti degantį baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale.
Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, reikalavimai sudedami: žibintai privalo degti ir liemenė privalo būti dėvima. Ne vienas iš dviejų, o abu. Spalis – būtent tas mėnuo, kai grįžimas namo jau vyksta prieblandoje.
O kur paspirtuku važiuoti apskritai leidžiama? KET 66³ punktas nurodo: tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Šaligatviu arba kraštine dešine eismo juosta leidžiama važiuoti tada, kai tako, dviračių juostos ar kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima – pavyzdžiui, dėl duobių. Štai čia ratas ir užsidaro: šalmas tampa privalomas būtent ten, kur infrastruktūros nėra.
Ką patikrinti prieš kiekvieną išvažiavimą
Sprendimas paprastas: jei bent viena maršruto atkarpa veda važiuojamąja dalimi, šalmas nebėra pasirinkimas. O maršrutą be važiuojamosios dalies Lietuvos miestuose suplanuoti sunkiau, nei atrodo.
- Šalmas – uždėtas ir užsegtas, ne pakabintas ant rankenos;
- Liemenė su atšvaitais arba degantys žibintai priekyje ir gale, o prieblandoje – abu;
- Jaunesniems kaip 18 metų – šalmas visame maršrute, ne tik važiuojamojoje dalyje;
- Maršrutas – per takus ir dviračių juostas, o ne per važiuojamąją dalį „taip greičiau“.
Užtrunka tai mažiau nei minutę. Tiek pat, kiek ieškoti dokumentų, kai paspirtuką jau sustabdė.