Jei jus vakare sustabdė pareigūnas, pirmos sekundės dažnai nulemia, kuo baigsis visas patikrinimas kelyje. Dienos trumpėja, švyturėliai tamsoje atrodo ryškiau, o įtampa salone kyla greičiau nei pulsas. Vieni vairuotojai iš karto puola ieškoti dokumentų daiktadėžėje, kiti lipa lauk pasiaiškinti, treti svarsto, ar apskritai privalo pūsti į alkotesterį.
Lietuvoje atsakymai surašyti gana tiksliai – Kelių eismo taisyklėse (KET), Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Kai kurių dokumentų galima net nevežioti. O vieno reikalavimo atsisakymas kainuoja tiek pat, kiek vairavimas išgėrus.
Pirmiausia – sustoti
KET 16 punktas trumpas: tikrinančio pareigūno stabdomas vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę. Kaip tas reikalavimas turi atrodyti, aprašo ANK 426 straipsnio 6 dalis – signalas lazdele, mojavimas skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba komanda per garsiakalbį. Reikalavimas gali būti parodytas ir pažymėto tarnybinio automobilio švieslentėje su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu stabdantis pareigūnas privalo vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais.
Už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti ANK 426 straipsnio 5 dalis numato vairuotojams nuo 850 iki 1 200 eurų baudą. Kartu privaloma atimti teisę vairuoti nuo trejų iki penkerių metų, o automobilis gali būti konfiskuotas. „Nepastebėjau“ skamba kaip smulkmena. Kol neparodo baudos sumos.
Dokumentai: ką rodyti, o ko vežiotis nebūtina
Per patikrinimą kelyje pareigūnas paprastai pirmiausia prašo dokumentų. KET 16 punktas įpareigoja turėti ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, registravimo ir techninės apžiūros dokumentus bei privalomojo draudimo polisą. Tačiau Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnyje yra trys išimtys, apie kurias žino ne kiekvienas.
- Jei jūsų vairuotojo pažymėjimas išduotas Lietuvoje ir galioja, jo vežiotis nebūtina – užtenka pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (6 dalis).
- Toks vairuotojas, vairuojantis Lietuvoje įregistruotą automobilį, neprivalo turėti techninės apžiūros dokumento ir draudimo poliso (7 dalis).
- Jei automobilis dar ir priklauso jums nuosavybės teise, nereikia nė registravimo dokumento (8 dalis).
Savo automobiliu važiuojančiam vairuotojui su Lietuvoje išduotu pažymėjimu pakanka asmens tapatybės kortelės ar paso. Važiuojant svetimu ar įmonės automobiliu, prireiks ir registravimo dokumento.
Išlipti – tik pareigūnui leidus
Tame pačiame KET 16 punkte yra dar viena detalė: dokumentai paduodami neišlipus iš transporto priemonės, o išlipti leidžiama tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Noras išlipti ir pasikalbėti akis į akį suprantamas. Taisyklės jo be leidimo nenumato. Jei leidimą išlipti gaunate tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, KET 22 punktas reikalauja vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, išskyrus stovėti skirtas vietas. Rudenį verta patikrinti, ar liemenė guli po ranka, o ne bagažinės dugne po pirkinių maišais.
Blaivumo patikrinimas kelyje – reikalavimas, kurio atsisakyti negalima
KET 17 punkte ir įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje parašyta tas pats: policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Sąlygos, kad pareigūnas pirmiausia turi pajusti kvapą ar pastebėti vingiuojantį automobilį, ten nėra.
ANK 422 straipsnio 5 dalis apsvaigimo patikrinimo vengimą sudeda į tą pačią eilutę kaip vairavimą esant nuo 0,41 iki 1,5 promilės. Bauda – nuo 800 iki 1 100 eurų. Pagal 6 dalį privaloma atimti teisę vairuoti nuo vienų iki pusantrų metų arba nuo šešių mėnesių iki vienų metų, kartu skiriant draudimą vairuoti automobilius be antialkoholinio variklio užrakto.
Toje pačioje dalyje slypi mažiau žinoma detalė. Tokia pati atsakomybė numatyta už alkoholio vartojimą iki patikrinimo, jei nustatomas ne mažesnis kaip 0,41 promilės neblaivumas. Po eismo įvykio KET 221 punktas tiesiogiai draudžia vartoti alkoholį, kol bus patikrintas neblaivumas, tad gurkšnis „nervams nuraminti“ situacijos nepagerins.
O jei vairuotojas tikrai blaivus ir tiesiog nenori gaišti laiko? Teisės aktuose tokios išimties nėra – pareiga leistis tikrinamam nepriklauso nuo to, kiek išgerta. Jei patikrinimo vengęs vairuotojas pažeidė KET ir dėl to nežymiai sutrikdyta kitų sveikata ar sugadintas svetimas turtas, ANK 423 straipsnio 3 dalis numato nuo 1 200 iki 1 500 eurų baudą ir teisės vairuoti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Bagažinė, vaistinėlė ir kiti pareigūno prašymai
KET 15 punktas reikalauja, kad automobilyje būtų pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos ir avarinio sustojimo vietos ženklinimo priemonės. Pareigūnui paprašius jas parodyti, dažniausiai tenka atidaryti bagažinę. Užtrunka minutę.
Platesnės salono ar daiktų apžiūros KET atskirai nereglamentuoja. Įstatymo 13 straipsnio 11 dalis nurodo, kad vairuotojai privalo vykdyti tikrinančių pareigūnų nurodymus, nustatytus šiame įstatyme, Policijos įstatyme ir kituose teisės aktuose, o KET 7 punktas įpareigoja paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams. Jei reikalavimas atrodo neteisėtas, ginčas kelkraštyje situacijos neišsprendžia. Pareigūno veiksmus galima skųsti vėliau, todėl verta iškart užsirašyti patikrinimo laiką, vietą ir aplinkybes.
Ramūs veiksmai kainuoja mažiau nei ginčas
Grįžkime prie vakaro su švyturėliais galiniame veidrodėlyje. Sustoti saugioje vietoje, paduoti dokumentus pro langą ir papūsti, kai paprašoma, – visa tai užtrunka kelias minutes. Patikrinimas kelyje tampa brangus ne dėl pareigūno, o dėl vieno impulsyvaus sprendimo: nesustoti, atsisakyti alkotesterio ar prieš patikrinimą „nusiraminti“ alkoholiu. Ignoruoti šias ribas manant, kad „man taip nenutiks“, – tiesiausias kelias į protokolą ir kelerius metus be teisės vairuoti.
